Kokios šventės švenčiamos bažnyčiose?

Bažnyčios visame pasaulyje atlieka pagrindinį vaidmenį švenčiant kai kurias svarbiausias krikščionybės šventes. Šių švenčių šventimo būdai varijuoja nuo džiaugsmingų švenčių iki iškilmingų paminėjimų, o kiekviena šventė įkūnija skirtingus tikėjimo, tradicijų ir bendruomenės aspektus. Toliau apžvelgiame kai kurias labiausiai bažnyčiose švenčiamas šventes.

Kalėdos

Gruodžio 25 d. švenčiamos Kalėdos žymi Jėzaus Kristaus gimimą – pamatinį krikščionybės įvykį. Bažnyčios visame pasaulyje šią dieną mini įvairiais papročiais, įskaitant vidurnakčio mišias Kalėdų išvakarėse, Kalėdų Senelio vaidinimus ir pamaldas prie žvakių šviesos. Kalėdos – tai džiaugsmo, vilties ir ramybės metas, o bažnytinėse pamaldose dažnai giedamos giesmės, uždegamos advento žvakės ir skaitomos evangelijos, kuriose pasakojama Jėzaus gimimo Betliejuje istorija. Ši šventė trunka ne tik vieną dieną, nes daugelis konfesijų švenčia visą advento laikotarpį – keturių savaičių pasiruošimo ir laukimo laikotarpį.

Velykos

Velykos yra bene svarbiausia krikščioniškojo kalendoriaus šventė. Ja švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių – šis įvykis, kaip tikima, simbolizuoja pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Velykų sekmadienio pamaldos dažnai būna džiaugsmingos ir kupinos šlovinimo giesmių, bažnyčių interjerai išpuošiami ryškiomis spalvomis ir gėlėmis. Tačiau Velykos yra ilgesnio krikščioniškosios tradicijos laikotarpio dalis: prieš tai vyksta gavėnia, 40 dienų pasninko, maldos ir apmąstymų laikotarpis, kuris baigiasi Didžiąja savaite. Didžioji savaitė apima Verbų sekmadienį, kai prisimenamas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, Didįjį ketvirtadienį, kai minima Paskutinė vakarienė, ir Didįjį penktadienį, kai prisimenamas Jėzaus nukryžiavimas. Šios pamaldos leidžia krikščionims keliauti per įvykius, vedančius į Velykas, ir patirti Jėzaus pasiaukojimo gilumą.

Sekminės

Sekminės įvyksta praėjus penkiasdešimčiai dienų po Velykų ir primena Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų, įgalinusį juos skleisti Evangeliją visų kalbų ir kultūrų žmonėms. Šis įvykis dažnai laikomas Bažnyčios „gimtadieniu“, nes žymi apaštalų tarnystės ir krikščionybės plitimo pradžią. Sekminių pamaldos paprastai būna džiaugsmingos, jose gali būti naudojami tokie simboliai kaip ugnis ir vėjas, simbolizuojantys Šventąją Dvasią. Bažnyčios gali papuošti savo interjerą raudona spalva, simbolizuojančia Šventosios Dvasios liepsnas, o kai kurios bendruomenės organizuoja pagalbos renginius, kuriuose švenčiama Bažnyčios misija pasaulyje.

Visų šventųjų diena

Visų šventųjų diena, Vakarų krikščionių bažnyčiose švenčiama lapkričio 1 d., pagerbiami visi žinomi ir nežinomi šventieji. Šia švente pagerbiami tie, kurie gyveno pavyzdingą tikėjimo ir tarnystės gyvenimą, ypač asmenys, kurie oficialiai gali būti nepripažinti šventaisiais. Bažnyčiose rengiamos specialios pamaldos, kuriose maldomis ir giesmėmis pagerbiamas mirusių tikinčiųjų atminimas ir jų nuopelnai Bažnyčiai. Daugelyje tradicijų kita diena, Visų sielų diena, yra skirta maldai už visas sielas ir suteikia progą prisiminti mirusius artimuosius.

Šeštinės

Šeštinės, minimos praėjus keturiasdešimčiai dienų po Velykų, skirtos Naujajame Testamente aprašytam Jėzaus žengimui į dangų. Ši šventė atspindi tikėjimą, kad Jėzus po prisikėlimo grįžo į dangų būti su Dievu Tėvu. Bažnyčiose dažnai rengiamos pamaldos, kurių metu giedamos giesmės, skaitomi skaitiniai ir meldžiamasi apie paskutinius Jėzaus mokymus ir pažadus savo sekėjams. Kai kurios bendruomenės gali rengti procesijas ar specialius ritualus šiam įvykiui pažymėti.

Trijų Karalių šventė

Trijų Karalių šventė, švenčiama sausio 6 d., skirta paminėti išminčių, arba Išminčių, apsilankymą pas kūdikėlį Jėzų, simbolizuojantį Kristaus apsireiškimą pagonims. Kai kuriose tradicijose šia švente taip pat švenčiamas Jėzaus krikštas. Bažnyčiose gali būti rengiamos specialios pamaldos, kuriose akcentuojama išminčių istorija ir meldžiamasi už tautų vienybę ir taiką. Trijų Karalių šventė žymi Kalėdų sezono pabaigą ir kai kuriose šalyse švenčiama paradais, procesijomis arba „Karaliaus pyrago“ tradicijomis.

Išvada

Bažnyčios šventės suteikia krikščionims progų susirinkti į pamaldas, švęsti svarbiausius tikėjimo įvykius ir apmąstyti savo įsitikinimus bei vertybes. Kiekviena Bažnyčioje švenčiama šventė yra prasmingas krikščioniškųjų liturginių metų sąlyčio taškas, padedantis bendruomenėms dvasiškai augti ir užmegzti ryšius su platesne krikščionių bendruomene.