Pradžia

Sveikiname su Šv. Kalėdomis ir Naujais Metais visus Lietuvos.net lankytojus! 

Tai turbūt vienas iš keisčiausių pasveikinimų … bet kiek gali žmonės kits kitą sveikinti, sveikinti, sveikinti … o Lietuvoje nemažėja savižudybių, skyrybų, alkoholikų, žuvusių avarijose, emigrantų … . Tad, gal šis pasveikinimas padės mūsų kraštui?

  1. Rink palaiminimus. 
    Sukurk „Padėkos knygą“, į kurią įrašyk 3-5 dalykus, už kurios esi dėkingas.
    Nuo eilinio (gėlės ant palangės) iki neeilinio  (pirmi tavo vaiko žingsniai) palaiminimo. Knygą pildyk kartą per savaitę, sakykime, sekmadienio naktį.
    Nepamiršk įrašyti naujų palaiminimų.
  2. Mokykis būti geras.
    Mokykis daryti atsitiktinio gerumo darbus (užleisk eilę į parduotuvėje su vaiku skubančiai mamai arba senutei) ir nuolatinio gerumo darbus (paruošk sekmadienio pietus senai kaimynei(-ui) ir pakviesk į svečius, aplankyk sergantį pažįstamą ar draugą). Būdamas geras kitiems, pažįstamiems ar ne, tu sukeli gėrio ir šilumos bangą aplink save. Toks elgesys padeda jaustis/būti kilniaširdžiu bei veikliu, o sunkiomis akimirkomis nebūsi vienišas ar prislėgtas vargų. Aplinkinių žmonių šypsenos ir palaiminimai bus skirti tau – aplinka keisis, ji bus laimingesnė.
  3. Mėgaukis gyvenimo akimirkomis. 
    Atkreipk dėmesį į gyvenimo akimirkos malonumą ir stebuklą. Džiaukis prinokusios braškės saldumu, saulutės šiluma, gaiviu oru, jūra, šypsena draugo/draugės veide. Įamžink nufotografuodamas malonią akimirką. Sunkiais gyvenimo laikotarpiais tai padės jaustis laimingesniam.
  4. Padėkok patarėjui, mokytojui. 
    Jei žmogus sunkiu gyvenimo tarpsniu tau patarė, palaikė ar kitaip padėjo, nebūk nerangus padėkoti, paskubėk ją išreikšti apčiuopiamai ir pagal galimybę asmeniškai.
  5. Mokykis atleisti. 
    Išliek savo apmaudą arba pyktį parašydamas atleidimo laišką jus įžeidusiam ar suklaidinusiam žmogui. Įtampa laukiant, siekiant atpildo ir keršto akimirkos bei nemokėjimas atleisti, sukausto jūsų asmenybę.  Atleidimas gi pakelia nuotaiką, blogus prisiminimus ar net sapnus pakeičia į gerus, suteikia ramybės jūsų mintims ir pasitikėjimo savimi.
  6. Skirk laiko ir dėmesio savo draugams bei šeimai.
    Kur gyveni, kaip gyveni, kiek uždirbi, pareigos ir išsilavinimas, net ir sveikata, beveik neturi įtakos tavo gyvenimo laimei. Lemiamas veiksnys yra glaudūs ir stiprūs asmeniniai ryšiai su savo paties šeima ir draugais.
  7. Pasirūpink kūnu.
    Geras miegas, mankšta (sportas), mąstymo (loginiai) žaidimai, šypsnys ir juokas trumpam pakelia tavo nuotaiką. Jei tai taps nuolatine taisykle, tuomet gyvenimas suteiks kasdienį pasitenkinimą.
  8. Atrask būdus, padedančius įveikti gyvenimo sunkumus arba stresą.
    Nėra apsaugos nuo gyvenimo vargų, tačiau jiems užgriuvus, mokslininkų patvirtinta, padeda religija. Lygiai taip pat padeda ir pasaulietinis gyvenimas, išreiškiamas aksiomomis „Tai praeis“ arba „Tai, kas nesunaikino manęs, dar labiau užgrūdina ir padaro mane tvirtesnį“. Tik yra viena sąlyga – turi tuo patikėti.

Su Šv. Kalėdomis ir Naujais Metais!

Gal šis pasveikinimas yra viena maža dalelytė padėsianti mums išlikti kaip tautai ir po 70 metų?

Jei kas žino daugiau būdų, kaip padaryti sveikesnę Lietuvą, prašau, parašykite mums arba į forumą.

Čia rasite 2005 sveikinimą.

 

 Bernardinai

 

Lietuvos vyrai

Vilniuje vėlyvas, šaltas lapkričio vakaras. Grįžau savaitgaliui iš Briuselio. Autobusų stotyje sėdu į penktą troleibusą ir prasideda svaigus šio vakaro filmas.

Sušalę pakeleiviai sulipa troleibuso vidun. Netikėtai prisimenu Šveicariją – ten yra ypatingas nacionalinis patiekalas – sūris, turintis nepaprastą kvapą, kuris sklinda kelių metrų spinduliu ir nuvytina net žolę … Nejučiom pasijuntu vystančia žole, o visi troleibuso vyrai virsta sūriais. Įsikniaubiu. Palaipsniui priprantu prie šios kvapų simfonijos, atsargiai apsižvalgau. Dauguma vyrų ilsisi po sunkios darbo dienos. Kas alų iš skardinių tuština, kas nosį krapšto, kas apsiblaususiom akimis šnairuoja į šiuo troleibusu vykstančias merginas.

Netikėtai Kalvarijų gatvėje garsiai rėkdamas: „B…ia, ubju tiebia!“ (lt. „paleistuvė, užmušiu tave“) į troleibusą įšoka jaunuolis. Visi baugiais žvilgsniais kažko pradeda ieškoti už lango. Atsukęs dviejų litrų „bambalį“, jaunikaitis įkala kažkokio skysčio ir dar kartą kaip veršis į tamsą subliauna: „k…va, ubju“ (paleistuvė, užmušiu)!

Neiškenčiu – priėjęs atsistoju prie agresyvaus jaunuolio ir žiūriu jam į akis. “Čio smotriš” (liet. „ko žiuri?“) – sumykia tas ir netrukus (gal susigėdęs, o gal įvertinės svorio kategorijas?) susiranda vietą autobuso kamputyje. Kiti keleiviai tuo metu su ypatingu dėmesiu studijuoja troleibuso langus ir tamsą už jų. Kodėl?

Tą vakarą, grįžęs namo, su draugais ilgai kalbėjausi apie šią kelionę. Kodėl visi keleiviai žiūrėjo į tamsius langus, bijodami pažvelgti triukšmadariui į akis? Kodėl šis girtas padaras taip garsiai ir įžūliai šūkavo, kodėl troleibusas kvėpėjo sūriais, kodėl vyrų žvilgsnis sustodavo ne ties moterų akimis? Ir t.t. ir pan.

Beje, viena pažįstama, bestudijuojanti Rygoje, atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos vyrai (dauguma!) ne tik dėmesingesni nei Lietuvos, bet vyriškesni, tvirtesni, malonesni, nekalbant jau apie asmeninę higieną ir gebėjimą tęsti pokalbį ilgėliau nei 15 minučių. Kodėl šis skirtumas tarp Lietuvos ir kitų šalių vyrų toks ryškus ir akivaizdus?

Ji paminėjo, kad jos studijų draugės tėvas dirba pastoriumi – kunigu. Toliau ilgai diskutavome apie religijos įtaką žmogaus ir visuomenės elgesiui. Tad atsakymas, kodėl Lietuvos vyrai išsiskiria iš kitų, galbūt ir slypi religijoje – katalikybės ir protestantizmo (pvz., liuteronybės) santykyje su žmogumi, netgi erotikoje – t.y. santykyje vyro su moterimi ir moters su vyru. Šimtmečius būdama katalikiškos religijos židiniu, Lietuva persisėmė jos papročių, panašiai kaip Saudo Arabija musulmoniškų. Geriausi vyrai, išeidami į katalikiškus vienuolynus ir seminarijas, palikdavo kaimuose, miestuose niekam tikusius – pijokus ir arklo bei žagrės žinovus. Pasilikusių tikslas būdavo išvagoti vagą žemės lope ir nuėjus į karčemą prisigerti bei ištalžyti vienas kitam snukius. O žmonų tikslas likdavo gimdyti, paruošti maisto, skalbti ir aprengti savo maitintoją. Atvažiavus į tokią bendruomenę, inteligentui katalikų kunigui tekdavo natūralus normalaus inteligentiško santykio ištroškusių moterų dėmesys.

Gal lietuvių vyrai pamiršo arba visai nežino, kad moterys dažniau alpsta ne nuo vyrų jėgos, grubumo, o nuo proto ir gebėjimo girti, žavėtis savo mergina, apginti, rūpintis ja … Tad ir plūsdavo visos moterys į bažnyčią pas tokį inteligentišką kunigėlį, o Lietuvos vyrai iš pavydo jas vadino davatkomis bei rasdavo dar vieną progą prisigerti.

Gaila, kad kunigas Lietuvoje iki šiol negali turėti moters – žmonos, nes tai, pasak katalikų, kenkia dvasinei sveikatai ir yra tiesus nuopuolis į skaistyklą arba pragarą. Tad juokais sakau: Dieve, Dieve, kodėl Tu sutvėrei Lietuvos moteris – didžiausią pasaulyje nuodėmių šaltinį? O juk ir jos nori džiaugtis, būti mylimos, geidžiamos, turėti nuo savo mylimojo vaikų, tęsti pokalbį ne 10 minučių ir jį baigti ne pasiūlymu likusį laiką praleisti … prie rožančiaus.

Matyt, katalikų kurtame pasaulyje skaistumo skraiste apsigaubęs intelektualas kunigas pasmerktas būti blogu pavyzdžiu, nes yra „nenormalus“ vyras, ne tik negalintis turėti moters, bet ir skirti jai deramą dėmesį, nes juk palikę vienu du jie būtinai nusidės… Todėl ir pagalba moterims vengtina, net bandymas suprasti jas, jų išklausyti darosi pavojingas. Taip ir atsirasdavo nevisaverčių kaimo davatkų ir pusiau kastratų kunigų – inteligentų būriai, kurie pagrindinei „normalių“ vyrų masei būdavo pavyzdys – koks vyras neturi būti. Taip Lietuvos vyrai darėsi ne tik impotentai, nesuprantantys moterų, bet ir turintys vieną etaloną: vyro arėjo, ūkininko „supermeno“, gyvenančio su jo norų tenkinimo mašina – namų šeimininke – skalbėja. Daugelis Lietuvos moterėlių atsakydavo į šį Lietuvos vyrų terorizmą davatkizmu arba jo priešingybe – feminizmu. Nors iš tiesų – visiškai nepriimtinos yra abi formos. Pavyzdžiui, Latvijoje kunigas arba kunigė visuomet turi šeimą, kuri yra pavyzdys tiek vyrams, tiek moterims. Todėl ir vyrai, ir moterys turi iš ko mokytis. Nereikia ten ir veidmainiauti įsigyjant po 2–3 „gaspadines“ (šiandienine kalba dažnai – meilužes), kurios visuomet bus terorizuojamos kitų pavydžių kaimo davatkų ir asmeninės kaltės jausmo, baimės, neduok Dieve, kas nors sužinos, kad jos mylisi su savo svajonių vyru – Lietuvos kaimo ar miestelio intelektualu.

Dar blogiau, kai nemažai tų intelektualų paseka iškrypėliškais „gėjų“ klystkeliais ir bendrauja tik su vyrais, pasmerkdami Lietuvą demografiniam išnykimui. O juk galėtų Vatikanas, tiek mokesčių ir pajamų gaudamas, pasirūpinti, kad Lietuva kaip katalikiškas kraštas ne tik neišnyktų, bet dargi suklestėtų… Pvz., dėka kunigų, kurie turėdami po 3–4 žmonas ir 6–25 vaikų – užtikrintų, kad demografinė – intelektualinė situacija Lietuvoje gerėtų. O dabar kaime vienam normaliam vyrui, berods, tenka penkios–šešios moterys, nes nemažai vyrų arba alkoholikai, arba lyg katalikų kunigai gyvenantys savo gyvenimą be moterų. Kaip sakoma liaudies patarlės – geri vyrai kaip unitazai, deficitas… Arba užsėstas, arba apdirbtas…

Įlipęs Vilniuje į penktą troleibusą, supratau, kad vyrų Lietuvoje beveik neliko, liko tik „k…rva, ubju tebia!“ (liet. paleistuvė, užmušiu tave) ir tylūs, išsigandę keleiviai, žiūrintys pro tamsų troleibuso langą …

Vilnius. 2006 m. lapkričio 27 d.

Aivaras Lileika

  1. Adachi tinklapyje paskelbtas tyrimas apie „tradicinį” ir „netradicinį” gydymą, o tiksliau kaip chemijos pramonės gigantai įvairių reglamentų dėka žlugdo liaudies gydymo būdus.  Pateikiame sutrumpintą vertimą.

Ken’as Adachi

http://educate-yourself.org/fc/

„Draudžiamas gydymas”

Pasaulyje yra nemažai būdų kurie sėkmingai gydo ir be cheminių vaistų panaudos, tačiau „Organized Medicine“, „The Food & Drug Administration“ ir jų valdovai iš „Pharmaceutical Industry“ (didžioji trejukė) stengiasi, kad visuomenė nesužinotų apie juos. Netoksinė, alternatyvioji medicina, o tiksliau veiksmingas liaudies gydymas – yra milijardai prarastų litų šioms korporacijoms atstovaujančioms alopatinę arba įprastinę mediciną.

Ši didžioji trijulė, jau 70 metų, su vyriausybinių ir įstatyminių institucijų pagalba, kurdama įvairius įstatymus, stengiasi pašalinti iš apyvartos necheminius (liaudies) vaistus ir gydymo būdus. Viskas prasidėjo 1910 metais paskelbus A. Fleksnerio ataskaitą.

Abraomas Fleksneris buvo J. D. Rokfelerio samdomas darbuotojas kuris, įvertindamas tuo metu naudotus vaistus ir gydymo būdus, stengėsi atstovauti Rokfeleriui priklausiusių įmonių tinklą. Rokfeleriai tuomet valdė chemijos, naftos, farmakologijos (išgaunamos iš apdorotos naftos ir kitų chemikalų) pramonę.

Pagal Rokfelerio biografą (W. Hoffman, David: Report on a Rockefeller {New York: Lyle Stuart, Inc., 1971}p. 24.) – tokiu būdu buvo „sutvarkyta” daug kompanijų nepanorusių eiti išvien su Rokfeleriais.
Abraomo Fleksnerio ataskaitoje ” The Carnegie Foundation” buvo skyrius „Medical Education in the United States and Canada”, kurio 22 p. parašyta: „būtina modernizuoti gydymą naujais būdais, apsaugant ligonius nuo atsitiktinių praeivių, o pastatant durininką kontroliuoti padėtį”. Taip stengiantis „apsaugoti visuomenę” eilinį kartą buvo prastumtas įstatymas apiplėšiantis piliečius. Amerikos kongresas (seimas) prarijo šį kabliuką paskelbdamas, jog „American Medical Association” (toliau Amerikos Medikų Asociacija – AMA) bus šio durininku. Nuo tada ši organizacija sertifikuoja Amerikos medicinos mokyklas.

AMA savo veiklą pradėjo 1847 m., tai privati organizacija vienijanti medikus (allopathic physician – cheminio būdo šalininkus) ir dažniausiai atstovaujanti jų norus ir siekius. Taip iš 1906 m. (iki A. Fleksnerio ataskaitos) buvusių 160 mokyklų, 1944 beliko tik 69 mokyklos. Įleidus lapę vištidėn ko daugiau tikėtis?

A. Fleksneris „atrado”, jog bet kuris mokymas nenaudojantis cheminių vaistų – tolygus šundaktariavimui.

Medicinos mokyklos mokinusios bioelektrinės medicinos, homeopatijos arba rytų gydymo būdų buvo priverstos rinktis – arba šios disciplinos pašalinamos iš mokymo programų arba šios mokyklos pašalinamos iš sertifikuotų įstaigų sąrašo. Keletas mokyklų mėgino priešintis šiam įstatymui, bet dauguma buvo priverstos bendradarbiauti (nesutikusios buvo uždaromos).

Panašiai įvykiai klostėsi ir Kanadoje. Anglijoje tokiu būdu buvo mėginama uždrausta homeopatiją, tačiau įsikišus karališkai šeimai (naudojusiai būtent šį gydymo būdą) – įvykiai D. Britanijoje pasuko kita linkme.

Beje, 1987 m. federalinio teisėjo AMA (JAV) buvo pripažinta kalta konspiracija chiropodų atžvilgiu ir nubausta poros milijonų dolerių bauda.

Medicinos ir gydymo būdų valdymas – kontrolė vykdoma per AMA įsteigtas arba asociaciją palaikančias organizacijas, tokias kaip „The American Medical Association”, „The American Cancer Society”, „The Diabetes Foundation”, etc.; vietines poliklinikas; valstybines institucijas tokias kaip FDA, „The National Institute of Health” (NIH), ir „The National Cancer Institute” (NCI), „The National Academy of Science”, etc. Žinoma, viskas vyksta pasitelkus masinės informacijos priemones.

Net paskutiniais dešimtmečiais šimtai alternatyvios medicinos šalininkų buvo ir yra toliau kaltinami naudojantys „nepatvirtintus” gydymo būdus ir vaistus.

Cheminių vaistų kartelis apibūdinamas J.W. Hodge, M.D., of Niagara Falls, N.Y., žodžiais: „Medicininė monopolija arba medicininis UAB’as vadinantis save „American Medical Association” yra ne tik šykštus monopolistas, bet ir arogantiška, pavojinga, despotiška organizacija.<…> Visi ir bet koks saugus, veiksmingas, paprastas gydymo būdas, naudojant liaudies mediciną bus sužlugdytas AMA daktarams paskelbiant juos „šundaktariais” ir kviečiant pasitikėti tik jais.

Pagaliau atrodo ir visuomenė atsipeikėjo, jos pasipiktinimai pasiekė kritinę ribą, jau pradedama rimtai svarstyti apie liaudies medicinos veiksmingumą Jungtinės Amerikos Valstijose. Ačiū Dievui. Tačiau kiek reikėjo laukti?

Ligos ir sveikatos priežastys:

Tradicinė (toliau ‘įprastinė’) medicina pagrįsta Luis Pasteur’o „Bakterijų Teorija”, kuri turi akivaizdžių trūkumų.
Įprastinė medicina ligos priežastį įvardija kaip izoliuotą įvykį, esantį tik pažeistame plote (pvz. ausų uždegimas, akių infekcija, dantenų infekcija, plaučių vėžys, odos vėžys ir pan.). Pagal šią teoriją mikrobai arba auguliai augantys ligonio viduje turi būti pašalinami pjaustant (operacija), deginant (radiacija), arba nuodijant (vaistai). Gydoma dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Priežastis kodėl ir kaip ši infekcija kilo, rimtai netyrinėjama.

L. Pastero amžininkas Antoine Beauchamp’as buvo kitos nuomonės kodėl ir kaip kyla liga. Beauchamp’as teigė, jog kraujo ir kraujotakos TERPĖ ir EKOLOGIJA vaidina lemiamą vaidmenį ar liga pasireikš ar ne.

Liaudies gydymas (alternatyvi medicina) aiškina ligos priežastis kaip pasekmę: aplinkos, biologijos, chemijos ir jausmų; joms įtakojus tam tikrą kūno dalį, žmogaus gyvybinės jėgos (energija) apleidžia/susilpnina tam tikrą kūno dalį, į kurią tuojau pat įsimeta liga. Kad išliktumei sveikas viskas turi būti pusiausvyroje. „Lazdos perlenkimas” griauna pusiausvyrą, taip sukuriamas kūno arba sielos nepatogumas kuris netukus išsivysto į ligą. Tai tūkstantmetė liaudies gydymo išmintis.

Alopatinė (tradicinė) medicina naudoja nuodingas (chemines) medžiagas nepavojingais kiekiais ligos požymių nuslopinimui (izoliuotoje vietoje).
Toks gydymo būdas dažnai ne tik kad nepašalina ligos priežastis, bet ir neužtikrina pagijimo. Atvirkščiai, vaistai laikinai nuslopinę ligą, užslepia blogybę, kuri įsišaknija kūne ilgam … o po kurio laiko, liga gali iškilti kaip chroniška ir nebepagydoma nelaimė.
Dar vienas iš įprastinės medicinos trūkumų yra tai, jog dažniausiai ji domisi tik ligos priežastimis, nesidomėdama ligoniu ir jo gyvenimo būdu bei problemomis.
Žodis „wholistic” kitaip „holistic” reiškiantis „visumą”, kilo iš gydytojų besidominčių visomis ligos priežastimis: kūniškomis, jausminėmis (emocinėmis) ir dvasinėmis.

Nemanykite, jog pagrindiniai skirtumai tarp liaudies ir įprastinės medicinos yra filosofiniai ir metodiniai. Vargu!

Išties prieš liaudies mediciną vyksta visuotinas ir gerai suplanuotas tarptautinių cheminių vaistų korporacijų puolimas, kurio tikslas panaikinti bet kokį kitokį VEIKSMINGĄ gydymo būdą. Kodėl?
Todėl, jog korporacijoms reikia, kad žmonės grįžtų ir grįžtų gydymams, vartotų daugiau ir daugiau vaistų. Pagydytas, sveikas žmogus – tai lėšų praradimas. Sergantis, dalinai „pasveikęs” pacientas tampa „melžiama karvė” ir yra užtikrintas pajamų šaltinis. Padauginkite tokių ligonių skaičių iš litų, o juk pasaulyje yra šimtai milijonų ligonių, suprantama kodėl korporacijų pajamos yra tokios stulbinančios. Tad suprantama kodėl jos stengiasi uždrausti kitus, konkuruojančius gydymo būdus.

Įprastinė farmakologija suteikia laikiną pagerėjimą, tačiau dažniausiai užtikrina, jog jums reikės dažnai lankytis pas gydytojų.
Tokios žaidimo taisyklės. Pripažinkite jas arba ne, įsitraukite į žaidimą arba ne … jūsų pasirinkimas.

Lietuviai Pasaulyje

  Lietuviai Vokietijoje

 Lietuviai Norvegijoje

 Estijos Lietuviai

 Italijos Lietuviai

 

Ken’as Adachi

http://educate-yourself.org/fc/

 

Lietuva ir jos istorija
Londone UK, kelis metus iš eilės vesdavome paskaitas apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį. Susikaupė nemažai juodraščių, kurie ateityje (gal būt) virs atskira Lietuvos Istorijos knyga. Nuo šiol kiekvieną savaitę pasidalinsime šiais bylojimais su visais Lietuvos.net svetainės lankytojais ir rėmėjais. Tuo pačiu lauksime ir jūsų pastabų, papildymų.
Lietuva 1939 – 1994 metai
 

Lietuvos nepriklausomybės atgavimas arba kelias į 1990 m. Kovo 11-ąją. 1938-1994 metai:

 

http://www.lietuvos.net/istorija/1940_1990/

 

Pradėjome ruošti naują dalį Lietuvos istorija 1939 – 1994 metai, kurioje pamėginsime atspindėti visus svarbiausiu įvykius. Kol kas skelbiame juodraštinę medžiaga, kurią  kartu galime aptarti Lietuvos.net forume.

 
Egidijus Aleksandravičius A. Brazauskas ir jo verslas
 

Egidijus Aleksandravičius: Piro pergalė (apie Brazauską)

Dabartinė Lietuvos Seimo dauguma už ketvirtadienio pergalę sumokėjo labai daug. Ji gavo prikelti iš senosios sovietinės nomenklatūros laikų paveldėtą principą: kieno valdžia, to ir teisė. Teisė, kuri yra tik vėzdas pavaldiniams tramdyti. Teisė, kuri pati save pateisina. Putino ir Lukašenkos teisininkai kaipmat pasakytų, ką reiškia įstatymo diktatūra. Premjero Algirdo Mykolo Brazausko rūpestis dėl begalinio Seimo komisijų steigimo tam, kad būtų perimta teisinės valdžios misija, taip pat kilo ne tada, kai buvo sukurtos tokios komisijos Vilniaus merui ar ne itin nuoširdžiam koalicijos partneriui. Suprask, kas tinka jaučiui, netinka Jupiteriui.

Blogiausia, kad ne tik seno raugo LDDP herojai užvedinėjo šį senstelėjusį ir demokratinei aplinkai kenksmingą agregatą, bet ir paskutines kairiosios ideologijos atsargas išnaudoję buvę Lietuvos socialdemokratai. Vieversėlio balso arija apie gyvybę Marse ir visokių gyvių kojelių komisiją, deja, buvo sugiedota buvusią žuvies dieną – ketvirtadienį, o solistas, matyt, taip ir nesuprato, kiek kainuoja valdžia. Taip gali elgtis tik neišmintingi politikai arba tie, kurie ką nors daro paskutinį kartą.

daugiau: „Omni”

A. Brazauskas ir jo verslas palikti ramybėje.

Komisija, turėjusi tirti premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo reikalus, nesudaryta vardan šio ramybės, sako Seimo pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Pasak Č.Juršėno, sprendžiant, ar imtis parlamentinio premjero šeimos verslo skaidrumo tyrimo, nulėmė siekis neatitraukti premjero dėmesio nuo to, „kas šiandien Lietuvoje svarbiausia”.

„Sprendžiant šitos komisijos klausimą, reikėjo galvoti apie Lietuvą ir padėtį Lietuvoje, kas šiandien Lietuvoje yra svarbiausia – pasirengimas euro įvedimui, „Mažeikių naftos” likimas, kitų metų Biudžeto įstatymo projektas”, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Seimo pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

 

 

 

Naujienos Pasaulyje