Ar tikrai lietuviai nežino kas yra lietuviška garinė pirtis?
Kas yra rusiška pirtis
Žiniasklaidoje, turizmo ir kelionių kataloguose, internete
radau šimtus pasiūlymų naudotis rusiškomis pirtimis. Pabuvojau visose vietose, o
rusiškų pirčių taip ir neregėjau, kaip tyčia ten visur būdavo įrengtos
lietuviškos garinės pirtys.
Supratau, kad lietuviai visi be išimties per sovietmetį ir
rusinimo politiką yra praradę atmintį ir šiandien nė vienas nebesuvokia kas yra
kas.
Todėl pirmiausia išsiaiškinkime kas yra ta rusiška pirtis.
Tiek Vakarų, tiek Rytų, ypač arabų keliautojai, jau nuo XII
amžiaus rašė apie tai, kaip rusai prausiasi ir maudosi. Rusuose iš vis nebuvo
mados praustis ir juolab maudytis. Nuo pagonybės laikų rusai buvo įsitikinę, kad
praustis yra nesveika, kad geriausias žmogaus kvapas yra sušutusio prakaito
tvaikas, netgi gimus vaikeliui, nebuvo galima jį apiprausti. Priimta
pravoslaviška tikyba, rūpindamasi tautos sveikata ir higiena, įsakmiai liepė
praustis po darbų ir bent du kartus praustis, o tik gimus vaikeliui, tuoj
pat jį krikštyti, t.y. tris kartus pamurkdyti vandens kubile ir bent taip
nuprausti naujagimius.
Prausimasis būdavo atliekamas vasarą per pagonišką šventę
Kupalą (Jonines), nors tiesa, tai būdavo ne maudymosi, bet visuotinio
paleistuvavimo šventė, matyt išlikusi nuo matriarchato laikų, rusių atsineštos į
dabartinę Rusijos teritoriją. Per Kupalą rusės ne tik maudydavosi upėse ir
ežeruose, bet turėdavo teisę patenkinti savo geidulius ir aistras bei pačios
galėdavo kaip galima daugiau pasimylėti ir netgi išprievartauti vyrų.
Antrasis maudymasis, būdavo prieš Sačielnik (Kūčias), - apie
jį susižavėję rašė Rusijoje buvę keliautojai,- visi kaip vienas jie rašė apie
tai, kaip rusai žiemą įsikaitinę voliojasi sniege. Deja, nė vienas keliautojas
iki 18 amžiaus nemini žodžio bania. Yra aprašyta, kaip rusai šiaudais (šiaudų
suodžiai netepa) įkaitina krosnies tuštumą, kurioje yra laikomos ar džiovinamos
malkos, ten įlenda su visais rūbais, šutinasi (paritsia) iki tiek, kiek gali
ištverti, paskui puola laukan ir voliojasi sniege, nusivelka rūbus ir iš jų
iškrato nuo karščio ir šalčio permainų nukeipusias utėles ar dar kai kokius
parazitus.
Taigi, rusiška pirtis iš tiesų yra duonkepės krosnies malkų
anga, įkaitinta šiaudais ir ten (toje angoje) reikia šutintis (paritsia) su
visais rūbais. Šiandien ieškantiems netikėtų pramogų, tokia pirtis tikrai būtų
įdomia atrakcija.
Lietuviškose garinėse pirtyse ir gimdydavo, ir žudydavo
Aišku, rusų kunigaikščiai, lankydamiesi Lietuvoje naudojosi
garinėmis pirtimis, kurios Lietuvoje buvo labai populiarios ir mėgiamos. Nėra
išlikę rašytinių duomenų, kaip naudojosi pirtimis Rusijoje gyvenę Algirdaičiai,
Daumantas, valdęs Pskovą, Lietuvos vietininkai, valdę daugelį Rusijos miestų,
lietuvių karinės įgulos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės slaviškosios dalies
pilyse. Reikia manyti, kad statydami didžiules iki mūsų dienų dar tebestovinčias
pilis, pirčių savo reikmėm jie tikrai buvo surentę, nes anuo metu pirtyse ne tik
maudydavosi, bet ir gimdydavo, - gimdyti namuose, troboje nebūdavo
leidžiama.
Slavams toks maudymasis ir pėrimasis pirtyse buvo iš vis
nesuprantamas. Prisiminkite, kaip lenkams buvo nesuvokiamas, netgi virtęs
pasityčiojimu karaliaus Jogailos įprotis ir pomėgis vanotis pirtyje. Beje,
atkreipkite dėmesį į dar vienus įdomius istorinius faktus: vaidai,
nepageidaujamų žmonių ir konkurentų žudynės būdavo vykdomos ten, kur žmonės
būdavo mažiausiai atsargūs, atsipalaidavę, aptingę. Slavuose ir germanuose
žudynės būdavo rengiamos puotų metu, o lietuviai sąskaitas suvedinėdavo pirtyse.
Metraščiai mini, kad eidamas į pirtį buvo nužudytas Lietuvos Didysis
kunigaikštis Treniota, grįždamas iš pirties nužudytas Traidenis. Kęstučio dukra
Danutė, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio Jonušo liepė jai pastatyti pirtį,
kurioje vėliau buvo išpraustas iš kryžiuočių nelaisvės Marienburgo kalėjimo
pabėgęs Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis.
Pirtyse pagonys lietuviai atlikdavo įvairias apeigas deivei
Laimai, gydydavosi, gimdydavo vaikus. Vėlesniais laikais valstiečiai pirtyse
mindavo linus, rūkydavo mėsą, džiovindavo odas.
Lietuvos pirtys anksčiausiai minimos XIII-XIV amž. Kryžiuočių
ir Livonijos ordinų kronikose, rusų metraščiuose, vėliau XV-XVII amž. dvarų
inventoriuose. 1536 metais Vilniaus miestas turėjo karaliaus privelegiją
statytis viešąsias pirtis. Jau XVI amžiuje vien Vilniuje buvo per 60
visuomeninio naudojimo pirčių ir neskaičiuota galybė privačių pirčių. Tuo tarpu
Rusijoje pirmoji mokama pirtis buvo pastatyta Maskvoje tik po šimto metų, t.y.
XVII amžiuje.
Kaimuose nuo senų senovės pirtį turėjo beveik kiekviena arba
kas antra šeima. Tiesa, po rusų okupacijos ir 1708-1711 metų maro, kai Lietuvoje
išmirė daugiau nei trečdalis gyventojų, pirčių ypač Žemaitijoje ir Suvalkijoje
ženkliai sumažėjo. Prie jų naikinimo ypač prisidėjo rusų okupacinė kariuomenė.
Čia buvo dvaras, kur gyveno paseniūnis. Jį sudegino ganydami arklius,
išdykaudami Maskvos kareiviai, o kitus trobesius maskoliai išardę sukūreno Tokį
pat nykų vaizdą matome iš pranešimų ir kitose Lietuvos srityse: didžiausi plotai
pavirtę dykuma, daugybe dvarų ir kaimų sulyginti su žeme, laukai apžėlę mišku,
galvijai išplėšti kareivių, gyventojai išmirę nuo ligų ir bado, daugybė
išbėgioję nuo plėšikaujančių būrių į užsienį arba įstoję į kariuomenę, daugelis
išvaryti į tolimus Rusijos kraštus.
Rusijoje pirtis pradėjo statyti caras Petras I-sis
Didžiausią įspūdį lietuviškos garinės pirtys paliko Petrui
I-jam. Vykdamas į Olandiją mokintis laivadirbystės, jis, užsukęs į Vilnių, buvo
nustebintas visuomeninių ir asmeninių garinių pirčių gausybe ir jose užgaišo
nemažą laiko. Aišku, kitose Europos šalyse pirčių jis nerado, nes tuo metu
Vakarų šalių miestiečiai maudydavosi visuomeninėse voniose. Reikia manyti, kad
ir šis įtaisymas Rusijos carui bus patikęs, nes voniose buvo ne tik maudomasi,
bet ir smagiai bei daug paleistuvaujama.
Grįždamas namo, Petras I-sis, vėl buvo apsistojęs Vilniuje ir
to laiko metraštininkai aprašo, kaip jis čia apkrikštijo juodaodį Hanibalą ir
netgi kaitino bei vanojo jį Vilniaus didikų Sapiegų ir Pacų pirtyse.
Grįžęs į Maskvą, Rusijos caras savo bojarinams įsakė pakeisti
rūbus, nusimauti aukštąsias sabalų kepures, kurios iš tiesų buvo ne tiek
valdžios ženklu, kiek slėpė klaikiausius koltūnus, nukirpo jiems barzdas ir
specialiu įsakymu privalomai liepė statyti garines pirtis, tačiau, pamiršęs
lietuvišką žodį pirtis, jis liepė jas vadinti iš Olandijos atsivežtu
žodžiu vana vonia, kuris tautoje vėliau virto bania. Suprantama tiek
bojarinai, tiek ir visa rusų tauta ilgai priešinosi naujų papročių įvedimui, bet
prie tinginio įpratusiai tautai vėliau šis įrenginys tapo labai mėgiamu ir
garbinamu, o XIX-jo amžiaus pabaigoje ir ypač XX-jo amžiaus pradžioje pirtys
buvo pradėtos statyti visuomeniniam naudojimui ir kituose Rusijos miestuose.
Sibire pirmąsias pirtis pradėjo statyti į Sibirą ištremti Lietuvos sukilėliai,
ir nors nuo Petro I-jo laikų galiojo įsakymas statyti pirtis visose Rusijos
gubernijose, kai kurie Sibiro valdininkai lietuvių pastatytas pirtis liepdavo
nugriauti, ibo nebilo by smuty v narode...
Sovietinės okupacijos metais lietuviškų garinių pirčių nebuvo
daug. 1987 m surašymo duomenimis Lietuvos kaimuose jų buvo tik per 30 000 (čia
liko neįskaičiuotos pirtys, įrengtos sodo nameliuose, gyvenamuosiuose namuose,
jų rūsiuose). Sovietmečiu labai išpopuliarėjo suomiškos pirtys-saunos.
Prabangias, reprezentacines, gražiausiuose vietose prie ežerų, upių, tvenkinių
statėsi komunistinės nomenklatūros šulai, ministerijų vadovai, gamyklų
direktoriai, žemės ūkių ir net didesnių įstaigų vadovai.
Šiandien Vilniaus valdžios žmonės, higienistai, medikai ir
šiaip visokie veterinarai, valdininkų išmone patapę higienos ir sveikatos
šulais, sukritę į vonias savo tingiomis smegenėlėmis negali suvokti pirčių
naudos lietuvių tautos savasčiai, gyvensenai, buičiai, sveikatai ir higienai...
Kad garinė pirtis Rusijoje yra naujas reiškinys, rodo ir
pirčių terminija. Rusai v baniach paritsia, - pirtyse tiktai kaitinasi.
Lietuviai savo garinėse pirtyse ir maudosi, ir prausiasi, ir kaitinasi, ir
garinasi, ir vanojasi, ir periasi. Rusai periasi venikami,- jie venikais ir
grindis šluoja. Lietuviai grindis šluoja šluotomis, o periasi ir vanojasi
vantomis. Ir kaip nė viena pasaulio tauta perimuisi naudoja net 54 gydomųjų
augalų vantas.
Sveikiausia pirtis - lietuviška garinė pirtis
Jei rusai pėrimuisi naudoja daugiausia beržines vantas (su
laiku išmoko pertis ąžuolinėmis, kadaginėmis bei dilgėlių vantomis), tai
lietuviai vieninteliai visame pasaulyje pėrimuisi naudoja net 54 gydomųjų augalų
vantas!!!
Lietuviai vieninteliai pasaulyje savo garsiosiose garinėse
pirtyse profilaktikos ir gydymo tikslams darosi įvairiausių medų (lauko gėlių,
viržių, liepų, grikių, miško ir pan.) masažą, garinėms inhaliacijoms naudoja
įvairų vandenį pelkių, šaltinių, upių, ežerų, lietaus, taip pat girų, alų,
midų, degtinės, 60 vaistažolių nuovirų ir antpilų skiedinius (geri pirtininkai
iki šių dienų žino tų skiedinių proporcijos, beje, jos žinomos ir man). Tik
visiški nemokšos ant įkaitintų akmenų pila gryną alų ar midų, - iš karto matyti,
kad apie lietuviškas garines pirtis tokie žmogeliai nieko neišmano. Be to
lietuviai savo pirtyse mėgsta ir naudojasi kontrastinėmis oro ir vandens
procedūromis, apsipylimais šaltu vandeniu, maudymosi eketėse, murkdymusi šaltame
vandenyje kubiluose, voliojimosi sniege.
Lietuviai vieninteliai pasaulyje moka statytis žemines
pirtis, pusiaužemines, juodąsias (dūmines) pirtis, baltąsias pirtis iš rąstų
arba molio su šiaudais, pirtis su krusnimi, ant kurio įkaitusių akmenų pilamas
vanduo garui susidaryti, žemaičiai iki mūsų dienų dar naudoja ir kubilines
pirtis, t.y. į bet kurioje iš aukščiau minėtų pirčių į būtinai karšto vandens
kubilą meta iš upių ištrauktus iki raudonumo įkaitintus akmenis (čia irgi reikia
žinoti kokie tai turi būti kubilai, koks vanduo ir kokie akmenys).
Aišku, pats didžiausias pirtininkų menas yra vantų
paruošimas, surišimas, išdžiovinimas, šutinimas, kad periantis nenukristų lapai.
Apie patį pėrimąsi net ir kalbėti būtų šventvagiška, - čia
jau visų lietuviškos garinės pirties menų viršūnė ir reikalaujanti atskiro
didelio straipsnio. Kam teko pasinaudoti gero vanotojo paslaugomis, tas jau
amžiams nebepamirš šios palaimos. Kažin kodėl Lietuvoje niekas, net darbo birža
nesteigia pirtininkų akademijos?...
Rusiška pirtis blogos pirties sinonimas
Bet kodėl lietuviai patys nežino apie savo fantastines
garines pirtis, kodėl jie nemoka taip reklamuotis ir girtis savo pirtimis, kaip
tai daro suomiai su estais, po visą pasaulį išgarsinę savo karšto oro pirtis
saunas?..
Rusams okupavus Lietuvą, jos patriotai pradėjo partizaninį
karą. Lietuvos kaimuose, vienkiemiuose beveik prie kiekvieno namo buvo pirtis,
dažnai jos būdavo kaimo pakraščiuose, palei upes ar ežerus ir jose dažnai
apsilankydavo partizanai, čia ir nusiprausdavo, ir pasišildydavo. Todėl Rusijos
KGB specialiu įsakymu liepė nugriauti visas kaimų ir vienkiemių pirtis, retai
kur jos išliko, tad ir naujosios kartos lietuvaičiai apie lietuviškas garines
pirtis nieko jau nebežino, neišmano, o rusiškomis jas pradėjo vadinti tada, kai
sovietmečiu buvo pradėtos statyti visuomeninės pirtys miestuose, miesteliuose ir
net kolchozuose. Šiose pirtyse būdavo prausiamasi, maudomasi ir kartais, jei
mokėdavo geriau įrengti pėryklą, net periamasi. Prausiamasi būdavo iš rusiškų
metalinių tazikų, kuriuose žmonės atsinešdavo karštą ar šaltą vandenį.
Senieji žmonės, dar puikiai atmindami tikrųjų lietuviškų
garinių pirčių teikiamus malonumus ir neapsakomą palaimą, pasityčiodami tas
visuomenines sovietines pirtis vadindavo rusiškomis pirtimis. Va, taip ir
prigijo patyčiomis vadintų visuomeninių sovietinių pirčių pavadinimas
rusiškomis garinėms pirtims. Prie šio pavadinimo išplitimo prisidėjo ir
sovietinės nomenklatūros, ypač kolchozų pirmininkų ir partorgų žymiai vėliau
įrengiamos prašmatnios pirtys, kuriose savaitgaliais komunistiniai šulai ne tiek
garindavosi, kiek keldavo daugiadienes orgijas girtuokliaudami ir
paleistuvaudami.
Šiandien, kai verslininkai savo garines pirtis reklamuodami
vadina rusiškomis pirtimis, taip ir norisi jų paklausti - ar tai yra
duonkepės krosnys, ar tai yra ypatingai prasti patyčias sukeliantys įrenginiai?
Lietuviškos garinės pirtys geras uždarbis
Suprantu, kad tokia pirtis būtų įrengta Grūto parke kaip
sovietizmo reliktas su visa atributika, slidžiomis gliaumotomis grindimis, visą
laiką muilinais suolais, aplamdytais, aprūdijusiais tazikais, supjaustytais
skalbimo muilo gabalėliais, neužsidarančiomis pėryklos durimis, dirbančiais arba
tik karšto, arba tik šalto vandens kranais su aplūžusiomis rankenomis, vos
lašančiais, kalkėtais dušais, neužsidarančiomis aplūžusiomis rūbų spintelėmis...
Bet dar didesnius pinigus atneštų visas lietuviškų garinių
pirčių kompleksas su:
Žemine,
Juodąja (dūmine),
Baltąja rąstine,
Baltąja moline,
Dzūkiška krūsnine,
Žemaitiška kubiline pirtimis.
Kiekvienoje iš jų būtų siūloma:
54 gydomųjų augalų vantos su lietuvišku vantų pėrimuisi
paruošimu bei ypatinga pėrimo procedūra,
60 vaistažolinių augalų nuovirų ir antpilų, giros, alaus,
medaus skiedinių sveikatinančios garinės inhaliacijos,
įvairių rūšių (grikių, lauko gėlių, liepų, miško, viržių)
medaus masažai,
kontrastinės oro ir vandens procedūros,
baigiamieji raminamieji masažai su lietuviškų eterinių
augalų aliejais.
Žmogus, pakliuvęs į tikrų lietuviškų garinių pirčių kompleksą
gautų ne tik teikiamų paslaugų sąrašą, jų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui,
bet ir norėdamas patirti visas gydomąsias procedūras, noromis nenoromis čia
turėtų lankytis mažiausiai trejetą mėnesių iš eilės. Tad prie pirčių komplekso
galima įrengti viešbutį ir valgyklą su specialiu gydomuoju maistu bei
sveikatinančiais alaus, girų bei sulų gėrimais.
Galima įrengti ir dar didesnį pirčių kompleksą, - prie
lietuviškų garinių pirčių būtų galima įrengti;
Indėnišką pirtį su sausa vaistažolių inhaliacija,
Infraraudonųjų spindulių pirtį,
Japonišką ofuro pirtį,
Japonišką sento pirtį,
Suomišką sauso oro pirtį,
Romėnišką terarijų,
Rusišką pirtį (duonkepę krosnį),
Tailandišką putų pirtį,
Turkišką pirtį,
Karšto gydomojo purvo baseiną, kuriame klientai panardinami
iki kaklo,
Vandens baseiną su kaskadomis, vandens masažuotojais ir pan.,
Įvairiausius dušus (šarko, kontrastinius, apliejamuosius,
patrankinius ir pan.),
Vonias (džiakuzi, perlinę, masažinę) tai būtų pirmasis
pasaulyje toks pirčių kompleksas, o jei prie jų dar pasiūlius japonišką masažą
šiacu, švedišką masažą, tailandišką masažą, aurosomos seansus, aromatoterapiją,
adatų terapiją, kaulų terapiją, reiki ritualus, meditacijas, gydomąsias dietas,
riebalų deginimo procedūras ir dietas, japonišką ir kinišką arbatų gėrimo
ceremonijas, lietuviškas procedūras gydymu alumi, rytietiškus jaunystės
eliksyrus ir pan., - tada visas pasaulis važiuotų atgauti gyvastį ir
sveikatą....
Pirčių dvaro scenarijus
Pirčių dvarą turėtų sudaryti lietuviškų garinių pirčių
atskirų statinių kompleksas:
- Pagrindinis pastatas su nusirengimo kambariais, dušais
prausimuisi (lankytojai centriniame pastate nusirengia, nusiprausia, gauna
specialius apdangalus (paklodes, rankšluoščius) ir jais apsisiautę eina į
pasrinktas pirtis, WC, masažo kambariuss su įvairių rūšių (grikių, lauko gėlių,
liepų, miško, viržių) medaus masažais, baigiamuosius raminamuosius masažus su
lietuviškų eterinių augalų aliejais, medikų kabinetu, pirčių aptarnautojų ir
vanotojų patalpa, parduotuve pirties kepurėms, pirštinėms, vantoms, eteriniams
aliejams, vaistažolių antpilams, medumi masažui ir kitoms pirčių
priemonėms (54 gydomųjų augalų vantos su lietuvišku vantų pėrimuisi paruošimu
bei ypatinga pėrimo procedūrų receptūromis, 60 vaistažolinių augalų nuovirų ir
antpilų, giros, alaus, medaus skiedinių sveikatinančios garinės inhaliacijos su
naudojimosi receptūromis, klientų poilsio kambariais, alaus baru, kuriame būtų
kepami ir rūkomi upėtakiai.
- Aplink pagrindinį pastatą reikėtų statyti pirtis. Gerai būtų
įrengti kanalą su tekančiu aeruojamu vandeniu. Per kanalą nutiesti tiltelius į
pirtis. Kanale būtų galima laikyti upėtakius, kuriuos lankytojai gaudytų ir
atiduotų į alaus baro virtuvę-rūkyklą. Virtuvę-rūkyklą įrengti taip, kad
klientai galėtų stebėti kaip ką tik pagautos žuvys paruošiamos (išdaromos,
prieskoniuojamos ir pan.), kepamos arba rūkomos. Už pirčių būtų gerai įrengti
tvenkinius maudymuisi pasipėrus.
- Baltosios molinės garinės pirtys. Pastatai turi būti
pastatyti iš molio ir šiaudų mišinio. Iš lauko nutinkuoti, o viduje turi būti
netinkuotos molio ir šiaudų mišinio sienos. Lubos medinės, stogas šiaudinis.
Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, sienos ir
grindys gali būti medinės. Grindys gali būti ir plūktinės su šiaudų dembliais
(dembliai keičiami). Antra patalpa vanotuvė su kelių aukštų drebuliniais
plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams
sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais
akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją,
elektrifikuoti, turi būti temperatūros matuokliai. Gerai būtų prie pirties
pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru.
Šalia pastato turi būti pastogė beržinėms malkoms laikyti.
- Baltosios rąstinės garinės pirtys. Pastatai statyti iš
pušų, - iš rąstų su durimis, langeliais. Lubos medinės, stogas medinių skiedrų.
Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali
būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa vanotuvė su drebulės
lentų sienomis, kelių aukštų drebulės plautais, suolu mediniams kubilėliams
vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti
specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse
įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros ir
drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje
būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė
beržinėms malkoms laikyti.
- Juodosios (dūminės) garinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų
rąstų su durimis, bet be langų su anga lubose ir stoge dūmams išeiti. Sienos
rąstinės, lubos medinės, stogas medinių skiedrų. Pastatas turi turėti dvi
patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir
grindys medinės. Antra patalpa vanotuvė su kelių aukštų drebulės plautais,
suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti.
Vanotuvių viduryje reikia sumūryti atvirą židinį. Šiame židinyje virš kūrenamų
malkų kaitinami akmenys ir bakas su karštu vandeniu. Pirtyse turi būti ypatingai
gerai įrengta ventiliacija, kanalizacija, elektrifikuotos, turi būti
temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą
verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato
turi būti pastogė malkoms laikyti.
- Krūsninės garinės pirtys. Pastatai statyti tik iš liepos
medžio, - liepos medžio rastų su durimis, langeliais. Sienos liepos
medžio lentų, lubos liepos medžio, šiaudinis stogas. Pastatas turi turėti dvi
patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, sienos ir grindys medinės. Antra
patalpa vanotuvė su kelių aukštų liepos medžio plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia
sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis, karšto vandens baku ir
šildomais priemūriais, išeinančiais į priepirtį, - ant šių šiltų priemūrių po
vanojimosi atsigaivinama. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija,
elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie
pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti
grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti
- Kuršiškos sauso oro pirtys su vaistažolių inhaliacija.
Pastatai statyti iš pušų rastų su durimis, langeliais. Sienos drebulės medžio
lentų, lubos medinės, nendrinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas:
priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys iš
drebulės medžio. Antra patalpa vanotuvė su kelių aukštų drebulės plautais.
Vanotuvių viduryje reikia sumūryti uždarą židinį. Šiame židinyje virš kūrenamų
malkų kaitinami akmenys. Ant įkaitintų akmenų užlašinami vaistažolinių augalų
antpilai arba nuovirai. Šiose pirtyse žmonės nedaro karšto garo, o kaitinasi
karštame ore ir retsykiais darosi vaistažolių inhaliacijas. Pirtyse įrengta
kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės
matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų
galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms
laikyti
- Žemaitiškos kubilinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų rastų
su durimis, langeliais. Sienos iš drebulės lentų, lubos medinės, šiaudinis
stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su dideliu šalto vandens
kubilu, į kurį išsipėrus pasimurkdoma, poilsio suolais, stalu, gali būti
židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa vanotuvė su kelių aukštų
liepos medžio plautais, lietaus, šaltinio (arba šulinio) ir jūros vandenio
skroblo kubilais. Vanotuvėje įrengta speciali krosnis akmenims kaitinti, akmenys
imami specialiomis žnyplėmis ir metami į kubilus su vandeniu garui sudaryti.
Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti
temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą
verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru.
- Žeminės garinės pirtys, įrengtos žemėje. Tai žemėje iškastos
pirtys, sienos sutvirtinamos arba nužievintų karklų pynutėmis arba nužievintų
karklų kartimis, lubos drebulės medžio, stogas apklotas velėna. Pirtyje turi
jaustis žemės ir karklų aromatas. Į pirtį yra nulipama laipteliais iš storo
drebulės medžio. Pirtis turi turėti dvi patalpas: priepirtį su dideliu šalto
vandens kubilu, į kurį išsipėrus pasimurkdoma, poilsio suolais, sienos ir
grindys medinės. Grindys gali būti ir plūktinės su šiaudų dembliais (dembliai
keičiami). Antra patalpa vanotuvė su drebuliniais plautais, suolu mediniams
kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia
sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku.
Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti
temperatūros matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą,
kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia verandos turi būti
pastogė malkoms laikyti.
- Kubilai su karštu vandeniu lauke po atviru dangumi. Viename
kubile turėtų tilpti 6-8 žmonės. Šalia kubilų reikėtų įrengti kabinas apsiaustams (rankšluoščiams, paklodėms) pasidėti. Geria būtų kubilus statyti
prie tvenkinių, kuriuose įkaitę lankytojai galėtų atsigaivinti. Šalia kubilų
turėtų būti įrengta malkinė.
- Karšto gydomojo purvo baseinas, kuriame klientai panardinami
iki kaklo. 9 metrų ilgio, 6 metrų pločio, 1,50 m gylio apšildomomis sienomis ir
grindimis baseinai, pripildyti gydomosios ekologiškai švarios suspensijos NOOE
(Lietuvos ežerų sapropelio). Baseine, palei ilgąsias sienas reikėtų įrengti
suolus, kad klientas, atsisėdęs ant suolo į gydomąją suspensiją galėtų panirti
iki kaklo. Apie baseiną turėtų būti išklota plytelėmis, kuriomis nebūtų galima
paslysti, taip pat įrengta kanalizacija. Virš basieno galima įrengti stumdomą
gaubtą. Šalia baseino reikia įrengti kabinas apsiaustams (rankšluoščiams,
paklodėms) pasidėti ir dušinę su galingais dušais, suspensijai nusiplauti.
Žmogus, pakliuvęs į tikrų lietuviškų garinių pirčių kompleksą
gautų ne tik teikiamų paslaugų sąrašą, jų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui,
bet ir norėdamas patirti visas gydomąsias procedūras, noromis nenoromis čia
turėtų lankytis mažiausiai keletą mėnesių iš eilės. Tad prie pirčių komplekso
ateityje būtų galima įrengti specialią valgyklą su specialiu gydomuoju maistu
bei sveikatinančiais alaus, girų bei sulų gėrimais.
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Tel. 8~46 35 02 92. Mob tel. 8~617 24 338
El.paštas: vincentas.sakas@one.lt
(pasakykite jog sužinojote Lietuvos.net dėka)
2004 04 22
