»
Pirmoji knyga
366
metai
Valentinas I nubloškė herulių, gepidų, alanų kariaunas prie Reino - sicambrių
žemėn. Po pralaimėjimo alanai ir heruliai vedami Littalanum (Litalano)
pasitraukia Prūsijon. Mat pralaimėjus gėdinga buvo traukti namo. Likę be
geriausių karių iš senų gyvenamų vietų kartu pasitraukė likę gyventojai.
Prūsijos krašte kyla sumaištis. Veidewutas (Vaidevutis) įveda monarchiją
siūlydamas rinkti vieną valdovą, pagal bičių pavyzdį ir įvesti visuotines
taisykles. Veidewutas pasiskelbia vyriausiu žyniu ir įveda titulą Krive
Kriveito (Krivių Krivaitis). Svarbiausia šventovė - Romnove (Romuva, vėliau
Šventakirvis). Alanų karalystę paveldi sūnūs Littalannas arba Litvonis
(vyriausias sūnus) (apie kitus sūnus nėra duomenų gal Lottavis?).
373 metai
Litvos iš Prūsijos išveda Alanorum (Alanų) gentį į žemę kuri vėliau pradėta
vadinti Litvania (Lietuva) ir Lotvija (Latvija arba Latavija). Žemaitijoje,
Sudinoje (Sūduvoje) ir Prūsijos Samogitijoje (Semboje) viešpatavo Saimonas
Litvonio brolis.
383 metai
Traukiantys nuo Ugros upės Panonijon Hunai prie Tanai (Dono) sumuša Palouciorum
(Polovcus arba Palaucius). Palaucių likučiai įsikuria prie Suomijos upės
Korelos, Maskvos valduose. Jų tauta ir kalba artima lietuvių, prūsų, latvių
tautoms ir jų kalboms. Palaucių sodybos buvo nuo Volgos upės iki Suomijos. Alanų
kariauna talkino gotams, vandalams, langobardams ir ypač herulams. Herulorum
(Herulių) karalius Ottocharus (Otokaras arba Odoakres) pakviestas pusbrolio iš
Germanijos užpuolė Ticiną.
475 metai
Dalis herulių pasitraukia prie Rugijos (dabartinio Riūgeno, Vokietija).
493 metai
Gotai su savo valdovu Theodorici (Tautorikis) užima Rugiją.
Dalis herulių įsikuria prie Istros Noriko pasienyje.
559 metai
Langobardai vedami Albojino išvyko iš Panonijos ir kartu su įvairiomis Sarmatų
tautelėmis (tarp jų Gepidis, kurie dalyvavo visuose herulų žygiuose) įsiveržę
Italijon, viešpatavo ten apie 200 metų.
591 metai
Agilulfui viešpataujant gentis perėjo krikščionybėn (atrodo buvo arijonai).
703 metai
Romai pakvietus galų karalių Pipiną pagalbon prieš langobardus, langobardai
paklūsta Romos valdžiai.
754 metai
Po popiežiaus Stepono mirties tauta grįžo prie senųjų polinkių.
Italų jūreiviai, Trajano kolonos fragmentas
776 metai
Langobardų karalius Deziderijus užpuolė Italiją. Popiežius Adrianas pasitelkęs
galus, vedamus Karolio Didžiojo, nugali longobardus.
Išnyksta langobardų vardas.
900/908 metai
Iš Venedų jūros į Kuršių įlanką atvyksta italai. Nemunu jie patenka Žemaitijon
ir Litvaniam (Lietuvon). Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas.
Popiežiui persikėlus į Raveną 500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemonas
Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas Kentauras, Prosperas Cezarinas Stulpai,
Ursinas bei Hektoras Rožės herbų arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo
Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko (spėjama) iš Insubrijos bei Ligurijos.
924 metai
Hunams užėmus Ticiną atvyksta dar daugiau italų. Įplaukę krašto gilumon Dubysos
ir Chrono (Nemuno) santakoje įkūrė pirmą miestelį Roma Nova arba Romnove,
Romove. Aprašomas Palemonas italų, lietuvių ir žemaičių kunigaikštis. Minima,
kad pagonybė tuose karštuose tai palikimas herulių, gepidų, gotų ir langobardų.
970 metai
Volodimirus, Suentoſlao tėvas (Vladimiras ir Sviatoslavas, Kijevo Rusia)
pajungia sau jotvingius, kartu su jais ir Lietuvą.
Miršta Palemonas. Lieka trys sūnus: Borcus (Barkus), Spera, Cunonis (Kūnasijus,
Kūnas). Borcus įkuria Iuriae (Jurbarką) ir iš ten valdo Žemaitiją. Cunonis arba
Cunaſſi (Kūnonis arba Kūnasijus) įkuria Cauna (Kauną). Spera tarp Nevėžio,
Šventosios ir Širvintų įkuria Spera. Julijonas Dausprungas įkuria Vilkmergę ir
šalia Dzievaltoviją (t.y. Dievo valdą). Barkui mirus (jis valdė vietoje
Palemono) valdo Spera. Spera siuntė pagalbą prūsams užpultiems Boleslovo
Narsiojo (Lenkai). Mirus Sperai valdo Kūnas.
Volodimiras įsiveržęs į Graikų Trakiją sumušamas Piecinigos (Pečenegų).
1040 metai
Kiernus ir Gimbutus Kunisidiai paveldi valstybę. Jiems padalijama valdžia:
Kernusijui (Kiernum arba Kerniui) atitenka žemės tarp Neries, Nevėžio, Dunam
(Dauguvos), jaunėliui Gimbutui Žemaitija. Prieš pradėdami pulti kaimynus įkuria
Kernavę naująją Lietuvos sostinę.
1058 metai
Iš Kernavės buvo užpultos Rusios žemės, kurią vedami Sekalio jau buvo nusiaubę
palauciai.
Kijevo kunigaikščio Jaroslavo
sūnūs kariavo pasitelkę Boleslovo Narsiojo (lenkai) armiją. Taigi lietuviai
užpuolė Rusią užėmę Braslaviją ir patraukė į Polociam (Polocko) kunigaikštystę.
1065 metai
Išvykus i karą lietuvių kariams. Lotavi (Latviai) nuniokojo Lietuvą prie Dunae
(Dauguvos) ir Žemaitiją netoli Kuršių įlankos. Grįžę lietuvių kariai iškart
užpuolė latvius ir nuniokojo Latviją.
1073 metai
Palauciai nusiaubia Rusiją.
1076 metai
Rusijoje nužudomas kunigaikštis Zaslavianis (Izioslavas). Rusijoje prasideda
stiprūs vidaus karai.
1082 metai
Pagalbon prieš lenkus rusai pasikviečia lietuvius ir palaucius. Bendras jų žygis
buvo iki Vistulos (Vyslos). Grįžtančią armiją sumuša lenkai vedami Vladislovo
Hermano.
1083 metai
Pasikvietę pagalbon rusus ir palaucius lietuviai pirmąsyk užpuola Lenkiją.
Sekantis žygis į Rusią kur nusiaubiamos Lucko, Vladimiro ir Lvovo žemės.
1089 metai
Miršta Kernius. Paveldėtojas - Zivibundum (Živinbudas turėtų būti Živibūdas)
Julijono Dausprungo palikuonis. Zivibundum (Živibūdas) Stulpus sujungia su
Kentauro herbu ir paveldi kartu su Pojata (Pajauta) tėvoniją Dziewaltowiae.
Haliciae (Galičo) ir Vladimiro kunigaikštis Romanas įsigali Rusioje.
1200 metai
Rusų kunigaikštis Romanas užpuola jotvingius bei lietuvius. Sugrįžęs paimtus
belaisvius jis naudoja vietoje arklių ir jaučių.
1205 metai
Lenkų karalius Kristijonas prie Zavichosto mūšyje sunaikina Rusios karius, žūva
kunigaikštis Romanas.
Zivibundum (Živibūdas) ir Montwilo (Mantvila) Gimbutaitis (Žemaitijos
kunigaikštis) užpuola Rusią. Lietuvių kariauna įveikusi Rusios karius grįždama
prie Slonimo pralaimi rusų armijos likučiams.
1206 metai
Kijevo kunigaikštis Vladimiras Riurikaitis sumuša lietuvius ir sudaro taiką su
jais.
1208 metai
Nauja valdžia Rusijoje.
1211 metai
Pirmasis skitų įsiveržimas Rusijon, užpuolami ir palauciai. Palauciai su rusais
sudaro gynybinę sąjungą nuo skitų. Skitai sunaikina jungtinę palaucių-rusų
kariauną. Batajus ir Kaidanas užvaldo Rusią. Palaucių (Polovcai) tauta
sunaikinama.
1216 metai
Lietuviai pradeda žygius į Rusią. Zivibundum su Montwilo (Živibūdas su Mantvila)
paruošia karo planus su Rusija. Žygių vadu išrenkamas Montwilos vyriausias sūnus
Erdvilas. Pagalbininkai Grumpius Columna, Eyxis Urfinus, Grawzius Rosa (Grundys
Stulpų, Eikšys, Graužys Rožės herbų atstovai).
1217 metai
Persikėlę per Nemuną jie atstato totorių sudegintą Novogrodecum (Naugarduko)
pilį. Ekspansija prasideda nuo Iatvezyos (Jodviežiai arba Jotvingiai) kur
praktiškai be kovos jie užima Grodną (Gardiną), Brestą, Drohičą. Skitų išžudytos
rusų diduomenės vietą užima lietuvių diduomenė. Grumpius arba Strumpio (Goštautų
protėvis) valdo Ošmianſ (Ašmeną), Eyxio (Eikšys) Urfinus valdo Eyszyszki
(Eišiškes) ir tampa Monividum, Dowaynarum giminių pradininku, Grawzius (Grauža)
įkuria Graužiškes. Erdvilas Novogrodensis (Naugarduko kunigaikštis) valdo tarp
Borysthenum (Dniepro?) ir Pripetės: Naugarduką, Brestą, Iatvezyą (Jodviežiją)
arba Subsilvania.
1218 metai
Prasideda karas su Livonijos ordinu.
Zivibundum (Živibūdas) suteikia pagalbą prūsams. Iš Konrado Mazovijos
kunigaikščio prūsai atsikovoja Culmigeria (Kulmą).
Kaidanas (skitų vadas) sužinojęs, kad Erdvilas veržiasi užgrobti valdžią Rusioje
liepia lietuviams mokėti duoklę, o jei nesumokės - karas ir pražūtis Lietuvai.
Kaidanas persikėlęs per Dnieprą, Pripetės žiotyse, Lietuvos valduose įrengia
stovyklą. Zivibundum (Živibūdas) greitai organizuotas žygis baigiasi skitų
sumušimu ir lietuvių pergale.
Mirštą Samogitia (Žemaitijos) kunigaikštis Vikindum (Vykindas). Jo paveldėtojas
Erdvilas. Erdvilas perleidžia sostą Zivibundum (Živibūdas).
1219 metai
Erdvilas miršta. Valdo Michailas arba Mingailonis (Mingaila) Naugarduko
kunigaikštis.
Lietuviai užimama Polociam (Polockas).
Miršta Mingailonis (Mingaila), jo įpėdiniai: Skirmundo (Skirmantas)
Naugarduke, Ginvilone (Ginvila) Polociam (Polocke).
1220 metai
Mstislavas Romanovičius neįstengdamas atgauti Vladimiro valdomo Kijevo nutaria
išvyti lietuvius iš Naugarduko. Živibūdas siunčia sūnų Kukovaitį atremti rusų
puolimą prie Naugarduko, o pats Bresto apylinkėse mūšyje prie Jaseldos upės
sunaikina Mstislavo kariauną. Mstislavas pabėga į Lucką. Skirmundo (Skirmantas)
pasinaudojęs pergale atima iš jo Pinską ir Turovą.
1221 metai
Kukovaitis Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis.
Skitų kunigaikštis Balaklajus nusiaubia Rusią iki Kaidanovo. Skirmundo
(Skirmantas) sustabdo skitų veržimąsi ir atkariauja iš jų Mozyrių, Starodubą,
Černigovą, Karačevą ir Seversko žemes. Šias žemes jis padalija sūnums Liubartui
ir Pisimantui. Jaunausimam Troynato (Treniotai) paskiria Lietuvos žemes: Neries,
Naugarduko ir Jodviežiją (Jotvingiją). Polociam (Polocką) valdė Borisas
Ginvilonides (Ginvilaitis) susituokęs su Tverės kunigaikščio dukterimi, jis
pirmasis iš Lietuvos kunigaikščių priėmė krikščionybę. Buvo sutarta, kad
Berezinos upė skiria Polociam (Polocko) kunigaikštystę nuo Lietuvos. Šį dalyką
primena įkurtas Berezinos pakrantėje Borisovas. Borisas visas lėšas skyrė
bažnyčių statymui.
1225 metai
Livonijos ordinas užpuolė Curonibus (Kuršius) kurie priklausė Lietuvai. Colonia
Agripina (Kelno) arkivyskupas Avigenum patraukė į kryžiaus žygį. Visi
kryžininkai buvo lietuvių, curones (kuršių), žemaičių sunaikinti, žuvo ir
Avigena.
Vtenis (Vytenis) tampa Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu.
1227 metai
Mazovijos kunigaikštis Konradas ir Chriſtino (Kristijonas) Kulmo vyskupas
Mazovijos ir Lenkijos apsaugai nuo prūsų ir lietuvių pasikviečia Dobrynėn
riterius. Tačiau po 2 dienų mūšio su prūsais ir lietuviais lieka gyvi tik 5
naujojo ordino riteriai. Naujai įsteigtas Dobrynės Ordinas išnyksta. Konradas iš
Vokietijos pakviečia kitą ordiną Crucigeros (Kryžiuočių).
Utenis nusiaubia Livoniją.
Šiapus Neries viešpatavo Skirmanto sūnus Troynato (Treniota).
Skitai (Užvolgio, Nogajaus, Kazanės, Krymo) vedami Kurdos patraukė Lietuvon.
Troynato (Treniota) su savo broliais Liubartum (Liubartu), Pissimundum
(Pisimantu), Šiaurės Rusios valdovais sudaro sąjungą su Kijevo Sviatoslavas,
Drucko Simeonas, Lucko-Volynės Dovydas kunigaikščiais. Tik Utenis
neprisidėjo, nes kariavo su Livonijos ordinu. Lietuviai ir rusai su savo kariais
patraukia prieš skitus. Kurdo pagrindinė stovykla buvo Mozyriaus krašte prie
Okuniovkos upės, kur ir įvyko mūšis. Kautynes laimėjo lietuviai ir jų
sąjungininkai. Mūšyje žuvo Drucko Michailas, Lucko Andriejus, Pissimundum
(Pisimantas) ir Liubartas kunigaikščiai. Po mūšio valstybę valdo Algimantas,
Naugarduko kunigaikštis. Po Algimanto Ringoldo (Rimgaudas). Mirus Uteniui jis
tampa Šventaragio globėju. Polocką (Polociam) valdė Vasilijus Rogvaldas, kuris
kariavo su Pskovu. Karą laimėjus Pskovas jam mokėjo duoklę. Vasilijaus Rogvaldo
duktė Praxedis (Prakseda arba Proskovija) garsėjo kaip šventoji, ji daug laiko
praleido Spaso vienuolyne Polocke ir Romoje. 1273 metai popiežius Grigalius X
paskelbė ją šventąją. Treniotos sūnus Glebas mirė jaunas be įpėdinių. Glebas
atsikratė Lietuvos valdžia.
1235 metai
Kijevas ir gretimos žemės pasiduoda skitams. Kijevą valdo skitų kunigaikštis.
Daugelis Rusios valdovų atsimeta nuo tikėjimo. Černigovo valdovas Michailas su
savo dvariškiu Fiodoru dėl ištikimybės Kristui nužudomi skitų. Skitų vadas buvo
Bateio (Batajus).
Pirmasis Lietuvių valdovas pasiskelbęs Didžiuoju Kunigaikščiu Ringoldus
(Rimgaudas, Palemono vaikaičio Gimbuto sūnus). Jis valdė Lietuvą, Žemaitiją,
Kuršą, Iatvezyą (Subsilvanija), Naugarduką, Mozyrių, Pinską, Severską,
Černigovą.
Suentoſlao (Sviatoslavas, Kijevo kunigaikštis) nutarė pasipriešinti Ringoldo
(Rimgaudo) užmačioms, nes priimdamas šį titulą Rimgaudas pasiskelbė ir Rusios
valdovu. Sviatoslavą parėmė: Levas (Vladimiro kunigaikštis), Dimitrijus (Drucko
kunigaikštis), Kurdas (Pavolgio skitų chanas). Su visa kariauna Sviatoslavas
patraukia užimti Naugarduko. Prie Mogilnos Ringoldas (Rimgaudas) su lietuvių
kariais užtverė kelią. Maža lietuvių kariuomenė sumušė sąjungininkų armiją.
Sudaroma taika.
1238 metai
Lietuvių kovos su Livonijos ordinu. Žemaitijoje mūšyje žūva magistras Volquinum
(Folkvinas), baronas Dannenberchas, garsus vokiečių riteris Haſſeldorfas ir 48
ordino broliai.
Miršta Ringoldus (Rimgaudas). Šventaragis pasitenkina Žemaitija. Mendogus
(Mindaugas kitų vadinamas Mendolfu) Lietuvoje paima valdžią.
1240 metai
Toliau į Rusios žemes Mindaugas išsiunčia brolėnus: Arduidus (Erdivydas),
Vikundus (Vykintas), Cienciwilo (Tautvilas arba Teofilas). Jaunuoliai užima
svarbius Rusios miestus. Druckas, Smolensko (dalis) Arduidui (Erdivydui),
Vitebskas Vikundui (Vykintui), Polockas Cienciwilui (Tautvilai arba
Teofiliui). Jie priima krikščionybę.
Mindaugas pradeda karą su brolėnais ir Rusios žemėmis. Pirmas smūgis Tautvilai.
Polockas rusų livoniečių pajėgomis apginamas. Danielius Romanovičius
(Kijevas), Baſilius (Vasilijus, Galičas) ir kiti kunigaikščiai stojo į kovą su
Litvanis (Lietuva). Puldami rusai užima Slonimą, Wolkoviſcum (Volkovyską),
Mstibovą ir patraukia link Naugarduko. Sudaroma taika su Rusija. Kaip įkaitas
Mindaugo sūnus Volftinicius (Vaišvilkas) apgyvendinamas Slonime.
1245 metai
Mindaugas praranda didžiąją Rusios dalį. Cienciwilo (Tautvilas arba Teofilas)
Polociam (Polocko) kunigaikštis palaikomas Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino
stiprėja. Iš graikų tikėjimo jis pereina į Romos Katalikų religiją.
1247 metai
Žiemgaliams atvykę padėti žemaičiai sumušami riterių, kurios rėme ir Tautvila.
1250 metai
Tautvila kartu su Livonijos ordinu surengia žygį Lietuvon. Magistras Andream de
Stuklandas Mindaugui pasiūlo priimti krikščionybę.
1252/1254 metai
Mindaugas priima krikščionybę ir padovanoja ordinui Iatwiezya (Jodviežiją arba
Jotvingiją), Kuršo ir Veizenſium (Viežaičių arba Veižių) kraštus.
Popiežius Inocentas IV per Heidenreichą (Henriką) Armakano (vėliau Kulmo)
vyskupą išsiunčia Mindaugui karaliaus vainiką. Naugarduke Mendogo (Mindaugas)
vainikuojamas karaliumi.
Paskiriamas pirmas Lietuvos vyskupas Vitas (domininkonų ordinas vadovaujamas Šv.
Hiacinto).
1255/1261 metai
Mindaugas atsimeta nuo krikščionybės ir užpuola Lenkiją, kur užima Liubliną, po
to nuniokoja Mazoviją, Plocko pilį sudegina. Po to užpuola Prūsiją ir ją
nusiaubia.
Mindaugas įsiveržia į Kuršą (Livonijos dalį). Livonijos magistras Borhardum
Horfnufenas su Prūsijos, Livonijos, Danijos kariais surengė kontrapuolimą.
Kuršiai atsimeta nuo krikščionybės ir sukyla prieš Livonijos ordiną.
Lietuviai ir kuršiai laimi mūšį prieš Livonijos armiją, kuriame žūva magistras,
Prūsijos maršalas Henrikas Botelis ir 150 ordino riterių (brolių). Kurše
sudeginamos Karszovini (Karšuvos) ir Heisburgo pilys. Atvykus Bohemijos
karaliaus Ottocaro kariams ordinas atlaiko lietuvių ir kuršių puolimą.
Mindaugas užpuola Sembą ir apsupa Karaliaučių. Mindaugui grįžus Lietuvon,
Prūsijoje prasideda sukilimas (pilietinis karas). Pirmiausia visi prūsai
atsimeta nuo krikščionybės. Malšinti sukilimui Europoje surenkami rinktiniai
kariai. Per Notangą įžengę Prūsijos centre riteriai įkuria stovyklą.
Pagrindinėms ordino jėgoms pajudėjus link prūsų stovyklos, prūsai apeina juos ir
užima ordino stovyklą, bei sumuša Europos kariauną. Kita riterių armijos dalis
vedama grafo Barboigienfio niokoja Sembą ir Žemaitijos pasienius. Per Agnetės
šventę prūsai sumuša ir šią armiją. Grafas ir Hirchafus Magdeburgenfis
(Magdeburgo) burmistras pateko nelaisvėn. Iš Ordino atimamos Helzberga,
Krutzburgum (Kroicburgo), Regiomontum (Karaliaučiaus?), Bartesfteinium
(Bartenšteino) pilys ir miestai.
1262 metai
Mindaugas su Suarmiro (Švarnu, Kijevo kunigaikščio vaikaičiu) siaubia Mazoviją.
Mazovijos kunigaikštis Zemovitas su sūnumi Konradu paimami nelaisvėn.
1263 metai
Vasario 14 dieną Mindaugas nusiaubia Livoniją, sugriauna Parnavian (Pernu) ir
Dunamundem.
Perėjęs Mazoviją, persikėlęs per Vistulą (Vyslą) Mindaugas apiplėšia Lovičiaus
apygardą.
Miršta Mindaugo žmona. Jis pagrobia Zanalſcensi (Užnalšios) kunigaikščio
Daumandi (Daumanto) žmoną, mirusios karalienės seserį ir pasilieka ją už žmoną.
Daumandi (Daumantas) su Troynato (Treniota, Žemaitijos kunigaikštis) suruošia
sąmokslą prieš Lietuvos karalių. Mendogo (Mindaugas), Lietuvos tironas
nužudomas. Jo du sūnūs Ruclius ir Repicas (Ruklius ir Repkys), sosto
paveldėtojai, taip pat nugalabijami. Troynato (Treniota) tampa Lietuvos
Didžiuoju Kunigaikščiu.
1264 metai
Teofilius (Cienciwilo arba Tautvila), Treniotos pusbrolis atvyksta iš Polociam
(Polocko) .
Volftinici (Vaišvilkas), Mindaugo sūnus tapęs graikų tikėjimo krikščionimi,
sekdamas Grigorijaus iš Polomos mokymu gyveno Galiče. Volftinici (Vaišvilkas)
sugrįžta į Lietuvą, netoli Naugarduko pastato vienuolyną kur ir gyvena.
Sužinojęs kad Troynato (Treniota) nužudė jo tėvą ir kitus jo artimuosius jis
pabėga į Pinską, kur paveldėjimo teisę perduoda Teofiliui (Cienciwilo arba
Tautvilai). Tai išgirdęs Troynato (Treniotai) užima Polocką ir nužudo Teofilių.
Buvę Mindaugo asmens sargybiniai nužudo Ttroynato (Treniotą).
Lietuva lieka be valdovo.
Kernavėje sukviesta didikų sueiga (įkūrus Naugardą sostinė persikelia iš
Kernavės Naugardan) išrenka kunigaikščiu Volftinicių (Vaišvilką).
Volftinici (Vaišvilkas) laikosi tėvo priimtų sutarčių su Suarmiro (Švarnu).
Toliau puola ir siaubia Lenkiją. Krokuvos ir Sandomiro kunigaikštis Boleslovas
Drovus subūręs jungtinę Lenkų žemių (Liublianos, Mazovijos) kariauną įsiveržia
Iatvingi (Jotvingių) žemėn. Iatwiezya (Jodvyžiai) vedami Comatus (Komato)
susikauna su lenkais. Lenkai laimi mūšį. Jotvingių diduomenė ir didžioji dalis
paprastų vyrų žūva mūšio lauke. Iatwiezya (Jotvingių) tauta po šito mūšio
sunyksta, o kraštas užimamas lenkų ir pavadinamas Subſilvania.
Sambijos prūsai su lietuviais ir žemaičiais prie Vellavias pilies ties Pregelio
upe sumuša kryžiuočius vedamus magistro Henrici Tupodelio.
Lietuviai užpuola Livonijos ordino armiją Liubavos žemėje, mūšyje nukaunamas
magistras Helmerichas ir Prūsijos didysis maršalas Theodoricum (Teodoras) su 40
broliu.
1265 metai
Suarmiro (Švarnas) užpuola Sandomiro žemę Lenkijoje. Lenkai jo puolimą atremia.
1266 metai
Lenkai užpuola Suarmiro (Švarno) valdas ir vedami Petro Palatino (Krokuvos
vaivada) laimi mūšį prieš jungtinę lietuvių-rusų kariauną.
Rusų puldinėjimai Lenkijon liovėsi, tačiau lietuviai puolė ir toliau. Užpuolama
Mazovija.
Volftinici (Vaišvilkas) lietuvių karinę stovyklą perkelia Rusion iš kur patogiau
pulti Lenkiją. Lietuvių grėsmė kyla Vladimirui ir Volynei. Vladimiro
kunigaikštis Leonas įvilioja Volftiniciių (Vaišvilka) Vladimiran ir klastingai
jį nužudo Šv. Mykolo vienuolyne.
Lietuvos valdovu išrenkamas Šventaragis (Utenio sūnus) - 96 metų senelis.
1268 metai
Prūsijon sutelkta Bohemijos karaliaus Otokaro (Čekija, Silezija, Vokietija)
kariauna traukia Žemaitijon. Dėl pavasarį prasidėjusių potvyniu armija liko
Prūsijoje. Prūsai galutinai pavergiami.
Prūsų Nadruvių gentis persikelia Lietuvon. Skalvių didikai Surbanta, Suiſdeta ir
Surdeta su savo gentainiais pasitraukia Lietuvos gilumon.
1269 metai
Tarp Crucigeros (Kryžiuočių) ordino riterių ir Kujavijos, Lenčicos kunigaikščio
Zemislovo prasideda ginčai ir ginkluoti susidūrimai.
Lietuviai užpuola Kujaviją.
Žemaičiai gindami Pagudėnus užpuola Crucigeros (Kryžiuočių) ordiną. Ordino
magistras Conradus à Triburg nuniokoja Poiezanos (Pagudėnus). Likę gyvi
Poiezanos (Pagudėnai) persikelia į Gardino apylinkes.
1270 metai
Sūduviai užpuola Kulmo kraštą. Magistro pasiųstas Hermanas fon Shonenburgis
sulaiko ir sumuša sūduvių kariauną.
Į pagalbą prūsams atskuba žemaičių kunigaikštis Stumanus, jis užpuola Kulmo žemę
ir užima Plovistos pilį bei sugriauna Turnicų, Graudeco, Marienverderio,
Satirino, Christburgo pilis Lipanovios, Radini ir Veishaufi (Vėžaičių?) žemėse.
Lietuviai užpuola Livoniją. Prie Oziliam (Ezelio) salos vyko mūšis.
Mirus Šventaragiui, valdo jo sūnus Giermondus (Germantas, kuriam sukako 60
metų). Šventaragis palaidojamas Vilniuje prie Vilijos, šalia Perkūno bažnyčios,
Suintaroho (Šventoje Rogoje) vietoje, kaip ir visi Lietuvos kunigaikščiai.
Sudaroma sutartis su Livonijos, Crucigeros (Kryžiuočių) ordinais ir Lenkija.
1271 metai
Užpuolama Volynė (Levo žemės). Lietuvių žygis sėkmingas.
Tuo metu Lenkijoje prasidėjo vidaus vaidai. Bajorijos maištui vadovauja
Vladislovas Opolės kunigaikštis. Lenkų karalius Boleslovas Drovusis prie
Bogucino numalšina maištą.
Lietuvos kariauna nuniokoja Liublino kraštą. Mazovijos ir Kujavijos kariai
nusiaubia Iatvezyą (Subsilvania).
1274 metai
Vedami Bohemijos karaliaus Marchio Brandeburgicus, Lantgravius Tiūringijos ir
Brunfvicorum (Brunsviko) kunigaikščių Crucigeros (Crucigeros (Kryžiuočiai))
užpuola prūsus. Žemaičių prūsų kariauna prie Liubavos sumuša ordino kariauną,
mūšyje žūna magistras Henrikas ir maršalas Ditrichas.
Prie Ezelio sumušamas Livonijos ordinas, žūva magistras Otonas ir 50 brolių.
1275 metai
Giermondui (Germantui) mirus, vyriausias jo sūnus Giliginas paskelbiamas
Lietuvos valdovu. Jo brolis Trabo (Trobis) Žemaitijos valdovu. Karūnavimo
ceremonijoje jiems įteikiamas kalavijas ir lazda.
1277 metai
Miršta Giligino sūnus Romundus, kuris palaidojamas ten pat kur ir Šventaragis.
1278 metai
Troidenus (Traidenis, Giligino sūnus arba seserėnas) užpuolęs Mazoviją ir Kulmą
sunaikina ordinui priklausančią Birgelovos pilį, o paskui jį atsekęs Skomantas
su žemaičių sūduvių kariais sudegina Liubavos, Kulmo miestus ir nusiaubia visą
Kujaviją. Vėliau lietuvių raitėliai užima Lenčicos miestą.
Kovo 9 d.
Prie Dinemburgum (Daugpilio) sunaikinama Livonijos ordino kariauna, mūšyje žūva
magistras Ernestas, grafas Gilardus ir 67 broliai. Lietuviams paėmus Ordino
vėliavą ją mėginantis atgauti Ravelio (Talino) prefektas Elchardas žūna kartu su
savo kariais. Paimta ordino vėliava pargabenama Lietuvon.
Mirus Romuntui Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu išrenkamas Trabo (Trobius,
Žemaitijos kunigaikštis).
1280 metai
Mirus Boleslovui Droviajam, sostą paveldi Lešekas Juodasis. Leonas Kijevo
kunigaikštis pasitelkęs lietuvius užpuola Lenkiją. Krokuvos kaštelionas Varšas
sunaikina gausesnę rusų, skitų, lietuvių kariauną.
Miršta Trobius.
Kernavėje išrenkamas Lietuvos Didysis Kunigaikštis Narimundus (Narimantas).
Didžiojo kunigaikščio vieton buvo siūlomi ir kiti didikai, tai Holſra,
Daumandus, Giedrus, Troidenis, Nerimundus.
Narimantas Kentauro herbą pakeičia ginkluoto raitelio Vyčio herbu. Nors sako,
pridėjęs du kryžius, jį vartojo jau Mindaugas.
Narimantas perkelia sostinę iš Naugarduko į Kernavę.
1281 metai
Narimundus (Narimantas) su Traideniu atima iš lenkų pavergtų Jodviežių žemes.
Apsisaugoti nuo užpuolimų iš Prūsijos ir Mazovijos, Bebro pakrantėje Traidenio
įkuriami Raigrodum (Raigardo) pilis ir miestelis. Iatvezya arba Transilvania
atitenka Traideniui.
Mirus Daumanto Ucianos (Utenos) kunigaikščio žmonai, atvykus į laidotuves
Narimanto žmonai, mirusios seseriai, Daumantas ją pasilaiko sau už pačią.
Narimantas užpuola Uteną. Naktį iš apsupties pasprukęs Daumantas apsistoja
Pskove. Toliau tenai Daumantas vadovavo Pskovo armijai.
Lietuvių žemaičių armija tais pačiais metais sunaikina Christburgo,
Marienverderio, Santiros, Plemencia (Plovistos?), Graudenco pilis.
Miršta Narimantas.
Lietuvos valdovu tampa Troidenum (Traidenis).
Daumantas užpuola Polocką ir jį užima.
1282 metai
Lešekas Juodasis sumuša Lenkijon įsiveržusius lietuvius.
Daumanto nusamdyti žmogžudžiai nužudo Traidenį. Traidenio sūnus Lauras priėmęs
krikščionybę apsigyveno vienuolyne.
Daumantas su Rusios kariauna patraukė Lietuvon. Lauras (žmonių vadintas
Rimundus) palieka vienuolyną ir pradeda vadovauti karui prieš dėdę. Lemiamame
mūšyje Lauras nukauna Daumantą. Lauras (Rimantas arba Rimundus) išrinktas
Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu atsisako titulo skirdamas Vytenem (Vytenį, rūmų
maršalą Traidenio laikais) Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu, o pats vėl sugrįžta
į vienuolyną, Naugarduko pašonėje, ant Nemuno skardžių esantį.
Vytenis kaip ir daugelis Eiragolios (Ariogalos, Žemaičių kraštas) didikų kildino
savo giminę iš Cezarino stulpo herbo giminės.
1283 metai
Vytenis sutelkęs visas lietuvių pajėgas patraukia Jatviezyaon. Iš kur
niokodamas miestus įsiveržia Lenkijon. Lenkijos karalius Lešekas surenka armiją
ir patraukia prieš lietuvius ir juos vėl sumuša.
Žiemą Crucigeros (Kryžiuočiai) vedami magistro Conrado de Tierburgo įsiveržia
Lietuvon ir užima Bisenės pilį. Šiuos ordino žygius įkvėpia pabėgę ordinan
lietuviai Peluſſa (Pelužis), Stumandum (Skomantas?) ir Girdilonem (Girdilas),
kurie priėmę krikščionybę gyveno Kryžiuočių ordino žemėje. Stumandum su ordino
kariauna užima Gardino pilį.
Žemaitijoje siautė keisti kirminai panašūs į vėžius ar skorpionus. Jiems įgėlus
žmogus mirdavo per 3 dienas. Vasarai įpusėjus vabalai išnyko.
1285 metai
Crucigeros ordinas užima Onkaimį.
1286 metai
Pelužis padedamas Crucigeros (Kryžiuočių) ordino užpuola vestuvėse
dalyvaujančius Lietuvos didikus ir juos išžudo. Krito beveik visa Lietuvos
aukštuomenė.
1287 metai
Vytenis užpuola Dobrynę ir Crucigeros (Kryžiuočių) ordiną. Abu žygiai sėkmingi.
Mūšiuose žuvo Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistras Burchardas Aremas ir 30
brolių.
Krokuvos valdovas Lešekas su Popiežiumi organizuoja šventą karą prieš Lietuvą.
Atvyksta kariai iš Silezijos, Bohemijos (Čekijos) ir t.t.
1291 metai
Ordinas užpuola Lietuvą ir stipriai nuniokoja pasienio žemes.
Vytenis įsiveržęs per Mazovija nuniokoja Kujaviją.
1294 metai
Lietuviai su Vyteniu užpuola Kryžiuočių ordino žemes, tačiau grįžtančius su
grobiu juos sunaikina Crucigeros (Kryžiuočių) ordino riteriai. Su nedideliu
būriu išsigelbsti tik Vytenis.
Kryžiuočiai nusiaubia Lietuvos Prūsijos pasienio žemes, sugriauna Romovę.
Pieštvės apygardoje nebelieka gyventojų.
Vytenis su 1800 karių užpuola Lenčicą, nukauna kunigaikštį Kazimierą (Lenčicos
kunigaikštis) ir išveda 36 000 belaisvių.
Mozūrai sudaro sąjungą su lietuviais. Mozūrijos pilyse įsikuria lietuvių įgulos.
1295
metai
Crucigeros (Kryžiuočiai) užpuola Mazoviją. Sunaikina Vizną.
1296 metai
Sėkmingi lietuvių žygiai į Crucigeros (Kryžiuočių) ir Livonijos ordinų žemes.
1297 metai
Liubekiečių įkurta Ryga ir Livonijos ordinas pradeda tarpusavio ginčus. Rygos
vyskupas Jonas Kvirinas atsiduria Livonijos ordino kalėjime.
1298 metai
Ryga sudaro sąjungą su Vyteniu. Vytenis užpuola Livonijos ordinui priklausančias
pilis, siunčia Rygon įgulą. Tuo pačiu Vytenis sunaikiną Karksį, sumuša Livonijos
ordino kariauną ir nukauna magistrą Brunoną su 20 brolių.
1300 metai
Mirus Lenkijos karaliui Vladislovui Lokietai Vytenis įsiveržia Dobrynėn.
Crucigeros (Kryžiuočiai) įsiveržia taip pat Dobrynėn. Apipusės kovos.
1301 metai
Crucigeros (Kryžiuočiai) užima išduotą Aukaimio pilį. Pilies viršininkas Draika
su sūnumi Pinu pereina krikščionybėn.
1302 metai
Lenkai puola prieš 52 metus rusų užimtą Liubliną, šalia miesto lenkai sumuša
skitų, lietuvių, rusų jungtinę armiją.
1303 metai
Lenkai užimama Liubliną.
1304 metai
Reino krašto grafai Verneris fon Hoinbergas ir Adolfas fon Vintimelis kartu su
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinu užpuola Lietuvą: Gardino kraštas, Aukaimio
apylinkės nusiaubiamos, Aukaimio pilis sunaikinama.
1305 metai
Su permaininga sėkme Vytenis kovoja su Lietuvon įsiveržusią Crucigeros
(Kryžiuočių) ordino armija
1306 metai
Vytenis užpuola Didžiąją Lenkiją. Užima Kališo ir Stavišino miestus.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinas užima Gardino priemiestį, pilies apsiaustį
lietuviai atlaiko.
1307 metai
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinan atvykę grafo Jono fon Španheimo riteriai
įsiveržę Žemaitijon nusiaubia Karšuvos žemę, likę gyvi karšuviečiai išsikelia
Lietuvon. Kryžiuočiai sunaikina Skronaitės, Bibeneitės, Pūtvės pilis.
1308 metai
Žemaičiai nusiaubia Sembos žemę.
1309 metai
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistras iš Venecijos persikelia Marienburgan
(Šv. Mergelės Marijos miestas), naujojon ordino sostinėn. Crucigeros
(Kryžiuočiai) atvirai pradeda savintis Lenkų Pomeranijos, Kujavijos ir Michalovo
žemes.
1311 metai
Vytenis nuniokoja Varmės žemes. Grįžtančius lietuvius sunaikina Crucigeros
(Kryžiuočių) ordino kariai. Vytenis sužeidžiamas. Ordinas užpuola Žemaitiją.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino laivynas Nemune sunaikinamas Surmino vedamų
lietuvių.
1314 metai
Henrikas (Prūsijos maršalas) apgula Naugarduką.
1315 metai
Miršta Vytenis. Krašte badas ir maras. Sosto įpėdinis Gediminas. Crucigeros
(Kryžiuočių) ordinas tuo metu sunaikina Jurbarko ir Kauno pilis. Livonijos
ordinas užima Žemaitijos pakraštį Kuršą. Goštautas pakliūna nelaisvėn.
Gediminas už didelę išpirką išlaisvina jį.
Surinkęs jungtinę Lietuvos armiją (polockiečius, naugardukiečius, totorius)
Gediminas prie Žeimelės upelio susikauna su ordino maršalu Henriku fon Plocke.
Žemaitija išlaisvinama nuo Crucigeros (Kryžiuočių) ordino.
1319 metai
Medininkų žemėn įsiveržusi Kryžiuočių ordino armija sunaikinama. Žūva Crucigeros
(Kryžiuočių) ordino maršalas Henrikas fon Plocke.
Gediminas nusiaubia Mazoviją ir Dobrynę.
Sudaroma 2 metų taika su Crucigeros (Kryžiuočių) ordinu (magistras Karolis fon
Tryras).
Gediminas persikelia Rusion. Užpuolama Volynė. Apsupamas Vladimiras. Žūva
kunigaikštis Vladimiras. Gediminui pasiduoda visas Volynės kraštas.
Užpuolamas Luckas (kunigaikštis Levas). Kunigaikštis Levas pabėga Severskan.
Luckas, Drohičas bei Brestas atitenka Gediminui.
1320 metai
Gediminas įsiveržia Kijevo žemėn. Užimama Ovručo pilis. Kijevo kunigaikštis
Stanislavas praranda Žitomirą.
Perejeslavlio kunigaikštis Romanas ir ištremtas Lucko kunigaikštis Levas, su
skitais sudaro sąjungą nukreiptą prieš Lietuvą. Sąjungininkai apsistoja prie
Irpenio upės (6 mylios nuo Kijevo). Ten Gediminas sumuša rusų totorių armiją.
Stanislavas pabėga į Riazanę. Kijevas pasiduoda Lietuvos galybei. Gediminas
išrenkamas Rusios Didžiuoju Kunigaikščiu. Jo valdžią pripažįsta Belgorodas,
Slepovrodis, Kamevas, Čerkasai. Gediminas įjungia Lietuvon Brianską ir
Perejeslavlį bei Volynę su didelę Seversko dalimi. Lietuva išauga ligi Putivlio.
Kijevo Rusios monarchija krinta viešpatavusi 430 metų.
Dėl to Lenkai pradėjo kelti vaidus. Vieną kartą Boleslovas buvo nugalėjęs Kijevą
ir privertęs mokėti duoklę, bet dar niekad lenkas nebuvo tapęs Didžiuoju Rusios
Kunigaikščiu. Lenkai savinosi taip pat ir Volynę. Pirmasis svetimšalis valdęs
Kijevą buvo Gediminas. Kijevo vietininku paskiriamas Alšėnų kunigaikštis
Mintautas, mat jis buvo priėmęs krikščionybę pagal rusų apeigas.
1321 metai
Gediminas įkuria Trakus ir perkelia sostinę iš Kernavės į juos. Dar kitoje
vietoje šalia buvusios šventyklos pastatydamas pilį įkuria Vilnių.
1322 metai
Baigėsi paliaubos su Crucigeros (Kryžiuočių) ordinu. Popiežius Europoje
paskelbia kryžiaus žygį į Lietuvą. Crucigeros ordinan atvyksta kariai iš
Silezijos, Čekijos, Austrijos, Vokietijos. Kryžininkams vadovauja Vroclavo
kunigaikštis Bernardas, Švabijos kunigaikštis, Reino grafai ir kitų Vokietijos
žemių grafai. Visi kartu jie nusiaubia Žemaitiją ir visiškai sunaikina Vaikių,
Raseinių, Ariogalos, Klogėnų valsčius, tačiau nesėkmingai apgulę Bisenės pilį
atsitraukia.
Gediminas įsiveržęs Livonijon sunaikina Dorpeto, Kirumpės ir kitas pilis,
pasiekia net Ravelį (Taliną).
1323 metai
Lietuviai padeda pskoviečiams kovoti su Livonijos ordinu. Pagalbon siunčiamas
Dovydas Gardino vietininkas.
Pavasarį lietuviai ir žemaičiai užpuola Klaipėdą, Sembą, Vėluvą, Mazoviją,
Dobrynę. Dobrynė buvo taip nusiaubta, kad Mazovijos kunigaikštis Vladislovas
atidavė šį kraštą lenkams.
Rygos vyskupas Fridrichas mėgina sutaikyti Livonijos ordiną su Lietuva. Per
popiežių Joną XXII pasiūloma Lietuvai priimti krikščionybę. Gediminas atsisako
tapti krikščionimi ir užpuola Livoniją bei Mazoviją kur sunaikina Pultusko
miestą (priklausantį Popiežiui).
Lenkai patyrę pavojų iš Crucigeros (Kryžiuočių) ordino ir iš Lietuvos, nutaria
sudaryti sąjunga su lietuviais. Gediminas ištekina dukterį Aldoną už Lenkijos
valdovo Kazimiero. Ta proga 24 000 lenkų belaisvių grąžinami namo.
1326 metai
Lenkų (Vladislovas) - lietuvių (Gediminas) kariauna užpuola Brandenburgo
markgrafui Voldemarui priklausiusias žemes. Žygio metu mozūrų bajoras Andrius
nužudo Dovydą (Gardino vietininką ir Lietuvos kariuomenės vadą).
1327 metai
Paskirtas naujas kariuomenės vadas Algirdas, Gedimino sūnus. Algirdo vedama
lietuvių lenkų armiją šalia Brandenburgo žemės sostinės Frankfurto prie Oderio
įkuria karo stovyklą. Žygis buvo sėkmingas.
1328 metai
Gediminas siaubia Kulmą ir Prūsiją.
Ordinas su Vladislovu 1 metams sudaro paliaubas. Išnaudodamas šią sąjungą
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino maršalas Ditrichas ir Altenburgo grafas apgula
Veliuoną. Pirmą kartą panaudojami parakiniai ginklai. Atvykęs nutraukti
Veliuonos apsiaustį nuo šūvio žūsta Gediminas.
Gedimino dukros buvo Kazimiero Lenkijos ir Vaclovo Mazovijos valdovų žmonos.
Turėjo septynis sūnus: Manvydą, Nerimantą, Algirdą, Kęstutį, Karijotą, Liubartą,
Jaunutį.
1329 metai
Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu tampa Jaunutis.
Lapkričio 22 dieną Algirdas su Kęstučiu pašalina Jaunutį. Didžiuoju Kunigaikščiu
tampa Algirdas. Jaunutis išsiunčiamas Zaslavlio kunigaikštystėn, kuri vėliau
atiteko Glebavičiams.
1330 metai
Suvienytom jėgom Algirdas puola abu ordinus.
Livonijos paribyje siaubdami Kuršą budėjo Vitebsko, Polociam (Polocko),
Ukmergės, Breslaujos, Drujos kariai. Pats Algirdas su Kęstučiu užpuola Prūsiją.
Nuniokojamos Karaliaučiaus, Marienburgo, Elsbergo, Sembos, Notangos, Varmės,
Pamedės žemės. Atsisakydamas užkariautos Žemaitijos ir Veliuonos Crucigeros
(Kryžiuočių) ordinas sudaro taiką (Magistras Ditrichas fon Altenbergas).
1331 metai
Skitai Batajaus vedami nusiaubia Rusios pasienio žemes, užvaldo Podolę, užpuola
Volynės ir Kijevo kraštus. Algirdas patraukęs prie Dniepro už Kanevo ir Čerkasų
pasiekė vietą vadinama Mėlynaisiais Vandenimis, ten jis susikovė su Kutlubugo
(chanas), Chadžibėjaus Girėjaus ir Dimitro (sultonas) armija. Algirdas laimi,
chanai krito mūšyje. Totoriai išvejami nuo Kijevo iki Očiakovo ir nuo Putivlio
iki Dono žiočių. Torgovicos, Bėlaja Cerkvės, Zvenigorodo ir kitos pilys užimamos
lietuvių. Iš Podolės išstumiami likę totoriai. Išlikę totoriai įsikūrė Dobrudžos
krašte prie Dunojaus, kelyje link Trakijos. Išvalytą kraštą valdyti pradeda
brolio Karijoto sūnūs: Aleksandras ir Konstantinas, Teodoras ir Jurgis.
Lietuviai pastato pilis: Bakotą, Kamenecą ir Smotričių. Vėliau Jurgis
pakviečiamas valdovu į Valachiją bei Moldovą. Sučiavoje Jurgis nunuodijamas.
1332 metai
Maskvos kunigaikštis Dimitrijus Šemiaka sumuša vedama Mamajaus totorių Ordą.
Dimitrijus atsikrato totorių jungo (jį rusai vilko 150 metų). Dimitrijus nutaria
užkariauti Lietuvon įeinančias Rusų žemes - Severską, Volynę, Kijevą, Vitebską,
Polocką. Algirdas tuo metu gyveno Vitebske. Maskvos kunigaikštis pareikalauja
perleisti Rusios ir Lietuvos žemes. Algirdas (rusiškai Olgerd) staigiu puolimu
(buvo net tam grįstas kelias padarytas per miškus link Maskvos) Vėlykų metu
pasiekia Maskvą. Ant Pasveikinimo (nuo to ir kilo pavadinimas Poklon gora) kalno
Dimitrijus sudaro taiką. Algirdas kaip nugalėtojas įžengė miestan ir kaip
pergalės ženklą įsmeigė ietį valdovo (Dimitro) pilin. Sudaroma amžinoji taika,
ją laimina metropolitas.
Vedęs Vitebsko kunigaikščio dukterį Algirdas priima krikščionybę. Vitebske jis
pastato 2 šventoves.
Vilniaus vaivada vedęs lenkų Bučackių šeimos merginą priima katalikybę. Jis į
Vilnių pakviečia pranciškonus. Viešai lietuvių kunigaikščiai laikosi pagoniškų
apeigų.
1333 metai
Vilniuje nužudomi 14 pranciškonų. Algirdas nubaudžia kurstytojus, viso 500
žmonių baudžiami mirtimi.
Algirdas paskelbia įstatymą leidžiantį krikščionims skelbti savo mokslą.
1336 metai
Mirus Vaclovui, Mazovijos kunigaikščiui jis buvo vedęs Algirdo seserį, Algirdas
nuniokoja Mazoviją.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinas sunaikina Punios pilį.
1337 metai
Mazovijos bajorai prie Narevo sumuša lietuvius.
1339 metai
Ditrichas fon Altenbergas, Prūsijos magistras su Reino pfalcgrafu ir kitais
vokiečių didikais užpuola Lietuvą, tačiau nesėkmingai apgulę Veliuoną
pasitraukia. Tą pačią vasarą jie nuniokoja Žemaitiją.
Lenkų karalius Kazimieras ir senatas sosto įpėdiniu nutaria pakviesti
Konstantiną Karijotaitį Algirdo brolėną, kuris atsisakęs išsižadėti rusiškų
apeigų praranda viltį tapti Lenkijos sosto įpėdiniu.
Sukyla Naugarduko kunigaikštis Teodoras Karijotaitis. Teodoras išvyksta ieškoti
pagalbos pas Vengrų karalių. Teodoro pilyse įkurdinamos atvykusių valachų
(vengrų) karių įgulos. Algirdas užima visą Podolę, seniūnu paskirdamas Goštautą.
Valachai sumušami, Nestanas, valachų vietininkas valdęs Podolę, paimamas
nelaisvėn.
1340 metai
Lenkai konfliktuoja su Lietuva dėl Rusios. Rusią valdė Algirdo broliai:
Liubartas Lvove. Jurgis Narimantaitis Kremenece.
Kazimieras su Lietuva sudaro taiką.
Kęstutis įsiveržia Mazovijon ir Prūsijon.
1342 metai
Crucigeros (Kryžiuočiai) iš Prūsijos su Liudolfu, Saksonijos kunigaikščiu
užpuola Lenkiją ir Pomeraniją. Lietuviai užpuola Prūsiją ir ją žiauriai
nusiaubia. Grįžęs iš žygio ir pamatęs nusiaubtą kraštą liūdesio apimtas
Liudolfas išprotėja.
Liudolfo įpėdinis Henrikas Duzemeris organizuoja kryžiaus žygį Lietuvon.
Kryžiaus žygį paskelbia popiežius Klemensas VI. Kryžiaus žygyje dalyvauja vengrų
karalius Liudvikas, Čeku karalius Jonas, Moravijos markgrafas Karolis (karaliaus
Jono sūnus, vėliau tapęs Romos Imperijos Imperatoriumi), Brandenburgo markgrafas
Halė ir kiti vokiečių kunigaikščiai, danai. Prisijungus Livonijos magistrui
Burchardui Harenui, Europos riterių žiedas patraukia kryžiaus žygin. Kęstutis ir
Algirdas renka karius. Kęstutis Žemaitijos, Poleksijos, Trakų, Algirdas -
Lietuvos tuo pat ir Rusios. Prūsijos pasienyje sunaikinami visi Lietuvos kaimai.
1343 metai
Prasideda kryžiaus žygis į Lietuvą. Įžengus Europos kariams į Lietuvą, Algirdas
įsiveržia Livonijon, o Kęstutis Prūsijon. Įsiveržę kryžininkai Lietuvoje
pristinga maisto, jų armijoje prasideda epidemija. Lietuviai tuo metu siaubė
Livoniją ir Prūsiją. Kryžininkams teko grįžti atgal. Kęstutis užpuolęs Sembą
sugriauna Karaliaučių. Toliau vyksta pasienio karai.
1346 metai
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinas su Flandrijos markgrafu siaubė Žemaitiją.
Algirdas atskubėjęs padėti žemaičiams sumušamas. Šiame mūšyje žuvo daug
lietuvių. Žemaičių ir polockiečių pulkai su Algirdu pasitraukė Veliuonon.
Crucigeros ordino magistras pergalei įamžinti Karaliaučiuje pastatė mergelių
vienuolyną (Lebenictą).
1347 metai
Mirus Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistrui išrenkamas naujasis magistras
Vinrichas fon Kniprodė. Crucigeros (Kryžiuočiai) nuniokoja Lietuvą net iki
Trakų. Algirdas įsiveržia Prūsijon, tačiau jo Smolensko kunigaikštystės pulkai
sumušami prie Labguvos.
1348 metai
Anglijos karalius Eduardas ir Prancūzijos karalius Pilypas Kryžiuočiams
nusiunčia rinktinę 40 000 karių armiją. Lietuvon kariauną vedė magistras
Vinrichas. Sausio 24 dieną Crucigeros ordinas laimėjo mūšį kuriame krito
18 000 lietuvių.
Po lietuvių pralaimėjimo Lenkijos karalius Kazimieras užpuola Lietuvą. Liubarto
ir Kęstučio valdos Rusioje užkariaujamos lenkų. Lietuva praranda Volynę, Podolę,
Belsko ir Bresto apylinkes.
1350 metai
Lietuviai įsiveržia Lenkijon (Sandomiran). Išskyrus Lvovą susigrąžinamos visos
prarastos žemės.
1351 metai
Kazimieras kartu su Vengrijos karaliumi Liudviku (Kazimiero seserėnas) užima
Vladimirą, kur nelaisvėn pakliūna Kęstutis. Liubartas, padedamas bajorų
Ivanickių šeimos pradininko, pabėga. Kęstutis taip pat pasprunka iš nelaisvės.
Iš Lietuvos sugrįžęs su naujais kariais Kęstutis atsiima Vladimirą ir iki pat
Vengrijos pasienio nuniokoja Galičą.
1353 metai
Sudaroma ir vėl sulaužoma taika su Lenkija.
1355 metai
Crucigeros (Kryžiuočiai) baisiausiai nusiaubia Žemaitiją.
1356 metai
Algirdas įsiveržęs Prūsijon ją žiauriai nusiaubia. Pasitelkęs jaunų riterių iš
Anglijos, Prancūzijos, Moravijos, Čekijos, Frankonijos, Švabijos ir visos
Vokietijos Crucigeros ordinas atsako puolimu.
1360 metai
Brandenburgo Markgrafas Liudvikas (Imperatoriaus Liudviko sūnus) 3 žygiais taip
nusiaubė Žemaitiją ir Lietuvą, kad daug kur stojo dykra. Pakliuvo nelaisvėn ir
Kęstutis. Buvo mainai: Kęstutis už krikščionių belaisvius.
1361 metai
Kęstutis įveiktas tuo pačio riterio vėl pakliūna nelaisvėn. Iš Marienburgo jis
vėl sugeba pabėgti.
1362 metai
Kryžiuočiai užima Kauno, Pieštvės ir Veliuonos pilis. Lietuvą dėl nederliaus
užgriūna badas.
1363 metai
Crucigeros (Kryžiuočių) ir Livonijos ordinai su Bavarijos grafo Volfgango
kariauna paverčia dykra Ariogalos, Pernaravos, Labūnavos žemes Žemaitijoje.
1365 metai
Algirdas ir Aleksandras Karijotaitis Prūsijoje sugriauna Tilžę bei Ragainę.
1366 metai
Lenkijos karalius Kazimieras vasalinėn priklausomybėn pajungia Belzo
(kunigaikštis Jurgis Narimantaitis), Podolės (kunigaikštis Aleksandras
Narimantaitis) ir Volynės kunigaikštystes.
1367 metai
Kęstutis užpuolęs Mazoviją užima Pultuską (miestas priklausė Popiežiui).
1 mylia nuo Kauno ordinas pastato Gotesverderio pilį. Po 5 savaičių apgulties
Algirdas ir Kęstutis pilį sunaikina.
Crucigeros ordino maršalas Šindekopfas užimęs Bajorų pilaitę į nelaisvę paimtus
900 lietuvių karių uždaro pilyje ir sudegina juos kartu su ja.
1370 metai
Algirdo ir Kęstučio sutelkta jungtinė Lietuvos armija (Lietuva, Žemaitija,
Rusia, Totorija) nusiaubia Sembos žemes, sunaikina Ortelsbergo pilis.
Grįžtančius lietuvius nesėkmingai užpuola Kryžiuočių ordino magistras Henrikas,
kuris ir žūva šiame mūšyje. Lietuviai atsitraukia.
Kęstutis veda Birutę.
Austrijos kunigaikštis Leopoldas kartu su Crucigeros (Kryžiuočių) ordinu
užpuolęs nusiaubia Žemaitiją. Kęstutis užpuola Prūsiją ir sunaikina Gozelankės
pilį.
Miršta Lenkijos karalius Kazimieras. Volynės valdovas, lenkų vasalas Aleksandras
Karijotaitis išvyksta Krokuvon. Vietoje jo lieka lenkų riteris Petras Turskis,
lietuviams pasirodžius Volynėje jis jiems pasiduoda. Liubartas atsiima žemes.
Lietuviai užpuolę Liublino ir Sandomiro kraštus juos nusiaubia.
1376 metai
Išvykus iš Lenkijos vengrų karaliui Liudvikui ir ją valdant Elžbietai (jo
motinai), Lietuvos jungtinių žemių kariauna vėl užpuola Lenkiją, nuniokodamos
Liublino, Sandomiro, Pogorės, Krokuvos vaivadijas ir kraštus.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistras Vinrichas nuniokoja 6 Žemaitijos
apygardas.
1377 metai
Vengrų lenkų karalius Liudvikas užpuola Lietuvą. Kęstutis su juo sudaro taiką.
Paleidžiami lenkų belaisviai, atiduodamas Belzas.
Kęstučio sūnus Vytautas užpuola Kryžiuočių ordiną ir sunaikina Įsruties pilį.
1378 metai
Prūsijos maršalas Gotfridas fon Lindenas iki Vilniaus ir Trakų nuniokoja
Lietuvą. Sudeginamas Vilniaus miestas.
1381 metai
Prūsijoje miršta Crucigeros magistras Vinrichas fon Kniprodė, o Lietuvoje
Algirdas. Algirdo paveldėtojas jo mylimiausias sūnus Jogaila.
Su Julijona (Vitebsko kunigaikštyte) Algirdas turėjo 6 sūnus: Vladimiras
Kijevo kunigaikštis, Jonas Žadivydas Podolės kunigaikštis, Simonas Lengvenis
Mstislavlio kunigaikštis, Andrius Vingauda (Trubčevsko giminės pradžia),
Konstantinas (Čartrysko giminės pradžia) Černigovo kunigaikštis, Teodoras
Liubartas (Sanguškų tėvas iš jo kilo Kovelio bei Košersko kunigaikščiai). Kiti 5
be Jogailos, pagimdyti Marijos Tverės kunigaikščio dukters: Skirgaila,
Suidrigelonis (Švitrigaila), Kaributas (iš jo veda giminės šaką Zbaražo bei
Višnioveco kunigaikščiai), Dimitrijus (Koreco kunigaikštis pradininkas),
Vygandas (Vasilijus, perėjęs katalikų bažnyčion Aleksandras) Sevensko ir
Kernavės kunigaikštis.
Kęstutis turėjo 6 sūnūs: Vytautą, Patriką, Tautvilą arba Teofilį, Žygimantą arba
Zigmantą, Andrių Vaidotą (Kuprius), Daujotą.
Sėdamas nepasitikėjimą Kęstučiu ir jo šeima Vaidila prieš Kęstutį organizuoja
sąmokslą (paskutiniais Algirdo viešpatavimo metais Vaidila buvo tapęs slaptosios
tarybos sekretoriumi, bei vedęs Algirdo seserį Mariją, našlę po Dovydo mirties).
Jogaila sudaro slaptą sąjungą su Crucigeros (Kryžiuočių) ordinu. Norėdamas
pašalinti Kęstučio sūnų Andrių Vaidotą iš Polocko, Jogaila jo vieton skiria
Skirgailą. Polockiečiai tokiam sprendimui pasipriešina ginklu. Žemaičių
palaikomas Kęstutis staigiu puolimu užima Vilnių, suima Jogailą, jo motiną
Julijoną, seserį Mariją, o Vaidilą pakaria. Vytautui užstojus Jogailą, Kęstutis
jį paleidžia gyvą. Skirgaila pabėga į Ordiną. Kęstutis perima valdžią. Sukilus
Seversko kunigaikščiui Dimitrui Kaributui, Kęstutis išvyksta malšinti sukilimo.
Jogaila užima Vilnių. Vytautas iš Trakų pabėga į Gardiną. Surinkęs kariauną
Kęstutis patraukia prieš Jogailą. Susitikus abiems pusėms netoli Vilniaus ir
pradėjus derybas Jogaila suima Kęstutį ir Vytautą. Krėvoje Kęstutis nužudomas.
Žemaitijos bajoras, Kęstučio uošvis Vidimantas nukankinamas. Vytautas pabėga
Mazovijon pas žmonos Onos tėvą (Mazovijos kunigaikštis Jonušas). Iš ten Vytautas
pasitraukia Crucigeros (Kryžiuočių) ordinan pas magistrą Konradą Celnerį.
1383 metai
Vytautas Crucigeros (Kryžiuočių) ordino sostinėje Marienburge, Žemaitijos
bajorai jį remia.
Jogaila iš Mazovijos atkariauja Iatvezyą.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinas kartu Vytautu ir žemaičiais įsiveržę Lietuvon
užima Trakus.
Po derybų su Jogaila Vytautas grįžta Lietuvon kur atgauna jam priklausančias
Gardino, Volkovysko, Bresto žemes.
1384 metai
Jogaila užpuola ir nuniokoja Mazoviją bei Lenkiją.
Mirus karaliui Liudvikui Lenkijoje prasideda ginčai dėl sosto paveldėtojo.
Vengrai perduoda Liubartui (Lucko, Vladimiro, Volynės kunigaikštis) Oleską,
Kremenecą, Horodlę, Lopatiną, Sniatiną.
Lenkijos karalienė paskelbiama Jadvyga. Iš Lenkijos pašalinamas siekaintis
Lenkijos karūnos Zigmantas Brandenburgietis.
1385 metai
Jogaila paprašo Jadvygos rankos ir Lenkijos karūnos. Lenku sąlygos priimti su
visais savo tautos luomais Romos tikėjimą, grąžinti užkariautas iš lenkų žemes
Rusioje ir Palenkėje, sujungti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkų
karalyste amžina sąjunga bei padėti atgauti Lenkijai žemes Silezijoje,
Pomeranijoje, Prūsijoje. Jogaila sutiko. Lenkų bajorams tai tiko. Jadvyga
priešinosi, nes buvo sužadėta su Austrijos kunigaikščiu Vilhelmu, kaip santuokos
garantas Vilhelmui buvo duotas 200 000 užstatas. Jogaila apsiėmė padengti ir šią
sumą. Derybų metu Krokuvon atvyksta Austrijos kunigaikštis. Staiga atvyksta ir
Jogaila. Lenkai iš pilies išvaro Vilhelmą.
1386 vasario 12 d. Atvyksta
Jadvyga.
1386 metai, vasario 16 d.
Šventojo Valentino dieną Jogaila apkrikštijamas Vladislovo vardu. Apsikrikštija
Vygandas ir Vytautas - Aleksandrais, Skirgaila ir Karigaila Kazimierais,
Suidrigelonis (Švitrigaila) Boleslovu, Daujotas Jurgio katalikiškais
vardais. Buvo sutarta dėl karališkosios santuokos. Jogaila karūnuojamas Lenkijos
karaliumi. Įvyksta karališka santuoka.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistras įsiveržia Lietuvon ir Žemaitijon.
Andrius Vingaudas (Trubačevsko kunigaikštis, Jogailos brolis) palaikomas
Lietuvos Rusios žemių taip pat užpuola Lietuvą, jam pasiduoda Druja, Disą,
Polockas, jis užima Lukomlį. Sviatoslavas (Smolensko kunigaikštis) užpuola
Vitebską, Oršą. Skirgaila, Vytautas ir lenkų savanoriai puola ginti krašto.
Kryžiuočių ordino magistras pabėga, prie Mstislavlio sumušamas Sviatoslavas (ten
pat jis ir žūna), jo sūnus Jurijus pakliūva nelaisvėn. Tapęs Jogailos vasalu
Jurijus išleidžiamas laisvėn. Vingaudas suimamas Polocke ir uždaromas Chencinų
pilyje.
Nugalėjęs priešus karalius Jogaila su karaliene grįžta Vilniun. Juos lydi
Gniezno arkivyskupas Bodzenta, Krokuvos vyskupas Jonas, Mazovijos ir kitų
Lenkijos žemių didikai. Po Gavėnios (pavasario pradžia) uždraudžiama garbinti
senuosius dievus visuose Lietuvos žemėse. Visi privalo garbinti vieną Dievą.
Pakrikštijami bajorai. Steigiamos parapijos, daugelį jų karalienė apdovanoja
fundacijomis ir indais. Lietuvos vyskupu paskiriamas Andrius Vasila (iš
Jostšembų giminės Lenkijoje). Sueigoje priimtas įstatymas draudžiantis graikų
apeigų tikintiesiems tuoktis su katalikais. Romos Katalikų bažnyčia atleidžiama
nuo mokesčių. Pasirašo Trakų Skirgaila, Kijevo Vladimiras, Naugardo
Kaributas, Gardino Vytautas kunigaikščiai.
Į Romą, pas popiežių Urboną IV papasakoti apie įvykius Lietuvoje ir perleisti
Kristaus vietininkui aukščiausią valdžią, išvyksta Poznanės vyskupas
Dobrogostas. Grįžus Lenkijon karalienei ir lenkų didikams Jogaila užsiima
Lietuvos krikštu. Naująjį tikėjimą niekindami senąjį, žmonės priima
savanoriškai. Kaimiečiams už tai buvo duodamas baltas vilnonis rūbas.
Prasideda maištai Vitebske ir Polocke. Jogaila ištekina savo seserį Aleksandrą
už Mazovijos kunigaikščio Zemovito, ji pagimdo jam Cimbarką, vėliau Austrijos
erchercogo Ernesto žmoną, Fridricho III Romos imperatoriaus motiną. Lietuvos
Didžiuoju Kunigaikščiu paskelbiamas Skirgaila. Volynėje Luckas paskiriamas
lenkui Kšėslavui iš Kurozvenkų. LDK sudėtyje buvo Lietuvos, Žemaitijos,
Subsilvanijos (Jodviežijos), Palenkės, Vitebsko, Polociam (Polocko), Smolensko,
Mstislavlio, Seversko, Kijevo, Volynės, dalis Podolės žemių.
»
Antroji knyga
»
Sugrįžti į pradžią
1387 metai
Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu Jogaila patvirtina Kazimierą Skirgelonem
(Skirgailą).
Lucke Vytautas sukyla prieš Kazimierą Skirgaila. Nepavykus užimti Vilniaus,
Vytautas pabėga Mazovijon, iš ten pas Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistrą
Konradą Zelnerum (Celnerį). Nors popiežius Urbonas IV išleido raštą ordinams
laikytis taikos, Konradas parėmė Vytautą kariais ir lėšomis kovai prieš Jogailą.
Vytautas užrašęs Crucigeros (Kryžiuočių) ordinui Žemaitiją gauna 300 000 kapų.
Ordino ir Livonijos armijos užpuola Lietuvą. Daugelis Lietuvos didikų kovoje
prieš Jogailą parėmė Vytautą
Su keliais būriais lenkų karių Vilniun pas Kazimierą (Skirgailą) atvyksta
Jogailos atsiųstas Lenkijos karalystės pakancleris Nicolaum Moskoruium
(Mikalojus iš Moskožovo). Vytautas apgula Vilnių, tačiau jo nepaėmęs jis
sugrįžta Crucigeros (Kryžiuočių) ordinan.
1388 metai
Vytautas su Jogaila sudaro taiką bei grįžta Gardinan. Vis neskirdamas Vytauto
Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu Jogaila vėl delsia vykdyti savo pažadus.
Vytautas vėl pereina Crucigeros (Kryžiuočių) ordino pusėn. Mirus Celneriui
naujasis ordino magistras Konradas Valerodus (Valenrodas) priima iš Lietuvos
pabėgusį Vytautą ir suteikia jam visokeriopą paramą. Prūsijoje Vytautas išgyvena
2 metus, jį lydėjo Jonas Algimantaitis Holfano (Alšėnų?) kunigaikštis.
Livonijos ordino magistras Robinas fon Elzė.
Jogaila skirsto naujus žemių vietininkus.
1389 metai
Kaributas tampa Severijos valdovu.
1390 metai
Vytautas kartu su Crucigeros (Kryžiuočiai)s nusiaubia Lietuvą ir Lenkiją.
Jogaila užima Vytautui priklausančius Brestą, Kamenecą, apsupa Gardiną ir jį
užima.
Vasara kryžiaus žygin su anglais, škotais, galais į Lietuvą atvyksta Lankasterio
kunigaikštis (Anglijos karaliaus Henriko sūnus) ir Algardas Hohenšteino
grafas. Dėl Ordino veiklos jie nežinojo apie krikštą Lietuvoje. Crucigeros
(Kryžiuočių) ir Livonijos ordinų magistrai su Vytautu, kuris nusamdė karius
Vokietijoje, patraukė Lietuvon, ten jie užima Trakus. Prie Vilniaus įvyksta
mūšis. Lietuviams ir lenkams vadovauja Skirgaila. Mūšyje žūva Smolensko
kunigaikštis Glebas, Zaslavlio kunigaikštis Simonas Jaunutaitis ir kiti
kunigaikščiai. Lietuviai ir lenkai pralaimėję jį pasitraukia Vilniun. Apsiautus
Vilnių nelaisvėn paimtas Konstantinas Karigaila (Jogailos brolis) nukirsdinamas.
Miesto gynybai vadovauja Moskožovskis. Iš pilies buvo išvaryti visi kurie galėjo
jausti prielankumą Vytautui pirmiausia rusai. Pakliuvęs Vytauto nelaisvėn
Pinsko kunigaikštis Narimantas pakariamas. Vytautas neteko brolio Tautvilos.
Žuvo Algardas Hohenšteino grafas. Apsiaustis truko nuo birželio 24 dienos iki
spalio 1 dienos. Grįždami kryžininkai (piligrimai) nusiaubia kraštą. Po
sėkmingos Vilniaus gynybos Kazimierui Skirgailai Jogaila paskiria Kijevo
kunigaikštystę, o Jonušui, Mazovijos kunigaikščiui Drahičiną, Melniką, Belską.
1391 metai
Vytautas vėl apgula Vilnių, šį kartą apgultį atlaiko Jonas Olesniakis.
Atsitraukdamas Vytautas sunaikina Naugarduką ir Ukmergę, bei sumuša J.
Olesniakui pagalbon iš Rusios skubantį Skirgailą. Vėliau Vytautas apgulą Kauną,
šalia pastato tris pilis. Aleksandras Vygandas (Jogailos brolis) nesėkmingai
puola pilis. Vėliau Vygandas nunuodijamas.
1392 metai
Iš Marienburgo Maskvon Vytautas išlydi dukterį Sofiją, ištekančią už Vasilijaus,
Maskvos kunigaikščio. Su slapta misija ordinan atvykęs Henrikas, Plocko
vyskupas, Vytauto žmonos Onos brolis, mozūrų kunigaikščio Zemovito sūnus,
pasiūlo Vytautui Jogailos taiką. Henrikas susituokia su Vytauto seserimi
Ringaile. Jogaila turės paskelbti Vytautą Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu.
Vytautas sutinka su pasiūlymu. Tarpininkaujant Jadvygai Vytautas susitaiko su
Skirgaila. Prisiekęs visuomet būti ištikimas karaliui ir būti jo vasalu,
Vytautas išrenkamas Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu. Sukyla Skirgaila.
Suidrigelonis (Švitrigaila) pabėga Prūsijon.
Ordinui vadovauja magistras Konradas fon Jungingenas.
1393 metai
Su ordino parama Suidrigelonis (Švitrigaila) puola Vytauto valdas ir užima
Stramelos, Suražo, Gardino pilis. Jogaila sutaiko Skirgailą ir Vytautą. Į laisvę
išleidžiamas Andrius Vingaudas (Trubačevsko kunigaikštis, Polubinskų ir
Trubeckių šeimų pradininkas).
1394 metai
Suidrigelonis (Švitrigaila) su Crucigeros (Kryžiuočių), Silezijos, Austrijos,
visos Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos kariais įsiveržia Lietuvon. Žygyje
dalyvauja: Austrijos riteris Kinodijus, Meiseno grafas Fridrichas, škotų grafas
Hildermidas ( jo tėvas gelbėdamas Anglijos karalių paaukojo gyvybę), grafas
Rupertas (atsisakęs Romos imperatoriaus sosto į kurį buvo kviečiamas), Konradas
(Crucigeros ordino magistras metęs dėl Teutonų ordino nepaprasto grožio
sužadėtinę), Vestfalijos vėliavininkas Degenhartas ir kiti. Vėlesniuose
šaltiniuose teigiama kad Vytautas sutriuškino šį žygį, kituose jis iš viso
nepaminėtas. Tačiau tai buvo pirmas Konrado žygis prieš Vytautą.
Livonijos ordino maršalas Verneris fon Tetingenas. Du metus vyksta abipusiai
plėšiamieji žygiai.
Vytauto valdžios nebenori pripažinti Kijevas, Severskas, Podolė.
1395 metai
Kijevas, Severskas ir Podolė atsisako mokėti Vytautui duoklę (mokesčius).
Seversko kunigaikštis Dimitras Karijotaitis patraukia prieš Vytautą. Prie
Nekudovo sumuštas Dimitras užsidaro Seversko Naugarde. Vytautui užėmus Naugardą,
Dimitras įkalinamas Vilniuje. Dimitras Aleksandro (Olegas) Riazanės kunigaikščio
maldavimų dėka buvo paleistas. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Kijevą valdyti
atiduoda Skirgailai.
Vladimiras valdo Kopylį ir įkuria Slucką duodamas pradžią Olelkų giminei (Slucko
kunigaikščiai).
Vienuolyne nunuodijamas Skirgaila. Kijevą valdyti skiriamas Jonas Algimantaitis,
Alšėnų kunigaikštis.
Prie Bradovo Vytautas sumuša Teodorą Karijotaitį, Podolės kunigaikštį. Podolė
perduodama lenkams.
Severską valdo Teodoras Sanguška.
1396 metai
Suidrigelonis (Švitrigaila) pereina Livonijon ir iš ten užima Vitebską, Oršą ir
kitas žemes (mat rusai jį palaikė).
Vytautas užima Oršą, jam pasiduoda Drucko kunigaikštis (pirmųjų Rusios valdovų
palikuonis). Vytauto valdžią pripažįsta Smolensko kunigaikštis Jurijus
Sviatoslavičius.
Užimamas Vitebskas. Suimamas Suidrigelonis (Švitrigaila).
Grįždamas namo Smolensko kunigaikštis Jurijus užima Oršą. Kunigaikštį Jurijų
palaiko Olegas, Riazanės kunigaikštis. Vytautui apsupus Smolenską Jurijus pabėga
pas uošvį kunigaikštį Olegą. Kunigaikščio Glebo broliui Jurijui patikimas
Smolensko valdymas.
Tamerlanas (Timūras) Volgos skitų valdovas išveja kitą skitų valdovą
Tochtamyšą. Tochtamyšas pabėga pas Vytautą. Paremdamas Tochtamyšą kartu su juo
Vytautas išsiunčia kunigaikštį Algirdą ir savo karius. Su jais kovon stoja
Krymo, Kirkelsko ir Mangupo skitų valdovai (broliai). Prie Dono įvyksta mūšis
kurį laimi Algirdas.
Žygiui prieš Tamerlaną Vytautas suvienija visą Rusią. Prisideda net žentas
Vasilijus (Maskvos kunigaikštis).
1397 metai
Per Azovą prie Tanai (Dono) Vytautas įsiveržia Skitijon ir sumuša Nogajų tautos
kariuomenę. Belaisviai apgyvendinami Lietuvoje ir Lenkijoje.
1398 metai
Vytautas sutraukęs Lenkijos - Lietuvos kariaunas bei gavęs karių pastiprinimą iš
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino patraukia kautis su Tamerlanu.
1399 metai
Ediga, Tamerlano karvedys prie Vorsklos upės sumuša Vytauto vedamus pulkus.
Skitai apgula Kijevą. Gavę 3000 auksinų skitai pasitraukia.
Tais pačiais metais miršta pirmas Vilniaus vyskupas Andrius Waſilo (Vosila).
Pagimdžiusi dukrą miršta karalienė Jadvyga. Būtent ji buvo įkūrusi Prahoje
Lietuvių kolegiją.
1400 metai
Jogaila veda vengrę Anna Ciliae (Oną, Celės dukrą, Lenkų karaliaus Kazimiero
anūkę). Kaune už išsigelbėjimą prie Vorsklos Vytautas pastato pranciškonų
vienuolyną.
1401 metai
Atnaujinama Lietuvos ir Lenkijos sąjunga. Patvirtinama, kad lietuviai be lenkų
nerinks Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio, o lenkai be lietuvių Lenkijos karaliaus.
Suidrigelonis (Švitrigaila) sutramdo valachus (dakus).
1402 metai
Vietoje neveiklaus karaliaus Vaclovo čekai karaliumi kviečia Jogailą. Jogaila
atsisako, viena iš priežasčių Čekijoje prasidėjusi Huso reformacija.
1403 metai
Jurijus padedamas uošvio, Riazanės kunigaikščio, užima Smolenską.
Vytautas užima Smolenską.
Suidrigelonis (Švitrigaila) vėl Crucigeros (Kryžiuočių) ordine.
1404 metai
Su Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistru Iuningen (Jungingenu) sudaroma taika.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordinui Vytautas amžiams atiduoda Žemaitiją. Už 40 000
florinų Lenkijos karaliui parduodama Dobrynė. Derybos vyko Racionže.
1405 metai
Vytauto kariai palieka Žemaitiją, visuose pilyse įsikuria Crucigeros
(Kryžiuočių) ordino kariai.
Suidrigelonis (Švitrigaila) susitaiko su Vytautu ir gauna valdyti Severską.
1406 metai
Maskvėnams Putivlyje apiplėšus lietuvių pirklius Vytautas užpuola Vasilijaus
žemes ir su juo prie Ugros upės sudaro taiką.
Sudeginęs Briansko ir Starodubo pilis Suidrigelonis (Švitrigaila) perduoda
Vasilijui Severską su Naugardu.
1408 metai
Prasideda abipusės kovos su Ordinu. Vytauto maršalas Rombowdo (Rumbaudas) užima
Žemaitiją.
1409 metai
Ordinas užima Dobrynę ir įsiveržia iki Zlotorijos. Tarp Bidgoščiaus ir Svečės
įvyksta Crucigeros (Kryžiuočių) ordino ir lenkų mūšis. Lenkai laimi.
1410 metai
Breste Jogaila, Vytautas ir skitų chanas nusprendžia surengti bendrą žygį prieš
Crucigeros (Kryžiuočių) ordiną.
Vytautas su skitais įžengęs Prūsijon prie Griunvaldo susijungia su Jogailos
vedamais lenkais. Ten lietuviai ir lenkai laimi mūšį žinoma Žalgirio mūšio
pavadinimu. Mūšyje prie Griunvaldo žūva Crucigeros (Kryžiuočių) magistras
Conradus Iuningen. Apgulama Kryžiuočių sostinė Marienburgas. Pavėluotai pagalbon
atvykęs Livonijos magistras Bernas apgaulės būdu patenka Marienburgan ir atlaiko
lenkų lietuvių apgultį.
1411 metai
Torunės derybos. Žemaitija grąžinama Lietuvai.
1412 metai
Kęstučio anūkė Cimbarka Kęstutaitytė (Zemovito, Mazovijos kunigaikčio ir
Aleksandros, Vytauto sesers, dukra) išteka už Ernesto Austrijos erchercogo.
Imperatorius Zigmantas kursto Vytautą prieš Jogailą.
1413 metai
Hrodlo ad Bugum (Horodlėje prie Būgo) įvyksta pirmasis abiejų tautų seimų
susirinkimas. Lietuvių bajorams suteikiamos vienodos teisės kaip ir lenkų
bajorams, tuo būdu apribuojama Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valdžia.
Susirinkime nusprendžiama kad tik Romos Katalikų tikėjimo žmonės gali užimti
aukštąsias bei viešąsias pareigybes, iš tų vietų turi būti šalinami ne tik
stabmeldžiai, bet ir krikščionys išsižadėję paklusti Romos popiežiui, bajorų
luomo lengvatos skiriamos taip pat tik Romos tikėjimo bajorams. Patvirtinama
ištikimybės sąjunga. LDK liks suvienyta su Lenkija, pripažindama tik tą valdovą
kurį skirs Jogaila.
Prasideda Žemaitijos krikštas. Žemaičiai savanoriškai apsikrikštija.
Medininkuose įsteigiama Žemaičių vyskupija su bažnyčiomis Syragale, Craſis,
Roſienis, Widuklis, Velonoe, Coltinianis, Lucnicis miestuose.
1414 metai
Po apgulties Vytautui pasiduoda Pskovas. Valdytoju jis paskiria Jurgi Nosį.
Vytautui pasiduoda Naugardas, valdytoju skiriamas Simonas Algimantaitis Alšėnų
kunigaikštis.
Crucigeros (Kryžiuočių) ordino magistras Michaël Cochmeyſter (Mykolas
Kiuchelmeisteris) užpuola Dobrynę. Jogaila užpuola ordiną. Ordino nelaisvėn
pakliūna Lietuvos maršalas Butrimas. Sudaromos 2 metų paliaubos.
Turkų sultonui Mechmedui užpuolus Bosną iškilo pavojus Vengrijai.
1415 metai
Jogaila ir Vytautas per pasiuntinius Sultonui pagrasina karu. Sultonas su
vengrais sudaro 6 metų taiką.
Tais pat metais iš Chacibėjaus Konstantinopolin, Bizantijos imperijos sostinėn,
išsiunčiama maisto, nes tas kraštas buvo nusiaubtas turkų.
Lietuvos Rusiškos dalies gyventojai atsisako paklusti Romos popiežiui.
Naugarduke Vytauto inicijuojamas visų Lietuvos ganytojų (dvasiškių)
susirinkimas. Jame suimamas Grigorijus Fotijas Kijevo Metropolitas, kurstęs ir
plėtojęs religinį bruzdėjimą. Jo įpėdiniu paskiriamas bulgaras Gregorius
Cimoulacus Bulgarus (Grigorijus Camblaka) (taip įkuriama Unitų bažnyčia).
Vytautą palaiko popiežius Martynas V.
Su imperatoriumi Zigmantu Vytautas slapčia derasi dėl Lietuvos karalystės
paskelbimo.
1416 metai
Skitų emyras Ediga nusiaubia Rusią, nuniokoja Kijevą, po šito nuniokojimo
Kijevas niekados nebepasiekė ankstesnio didingumo.
Mirus Jogailos žmonai, karalius veda Elžbietą iš Pilčos, bajoro Granovskio
našlę. Lenkų senatas nepritaria šiom vedybom.
1417 metai
Galutinai įsteigiama Žemaičių vyskupija.
1418 metai
Veliuonoje nesėkmingos derybos su Crucigeros (Kryžiuočių) ordinu.
Miršta Vytauto žmona Ona. Vytautas susituokia su Julijona, Olszani (Alšėnų?)
kunigaikščio Algimantaičio dukra.
Vytautas rengiasi žygiui prieš Crucigeros (Kryžiuočių) ordiną. Suima
Švitrigailą. Rusai jį išlaisvina, jis pabėga pas imperatorių Zigmantą.
Imperatoriui tarpininkaujant jiedu susitaiko.
Jogaila ir Vytautas užpuola Prūsiją. Tarpininkaujant popiežiaus legatui Milano
arkivyskupui Baltramiejui Kaprai su Kryžiuočių ordinu sudaroma 2 metų taika.
Atvykę padėti Crucigeros (Kryžiuočių) ordinui, Danijos karalius ir Pomeranijos
kunigaikštis palaiko Vytauto ir Jogailos pusę.
1419 metai
Mirus Užvolgio chanui Saladinui, skitai suskyla į mažesnes kunigaikštystes,
prasideda vidaus kovos. Jėga valdžią paima Kerim Berdis. Jo brolis Tachtomes
(Tochtamyšas) pabėga pas Vytautą. Pastarąjį Vilniuje Vytautas karūnuoja Užvolgio
skitų chanu. Su lietuvių kariauna grįžtantį Užvolgin Tochtamyšą sutriuškina
Kerim Berdis ir jį nužudo. Trečiasis brolis Jerim Berdis pabėga pas Vytautą,
kuris jį paskelbia Užvolgio chanu. Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila kartu su
naujuoju Chanu patraukia Užvolgin. Netoli Volgos įvykusį mūšį laimi Jerim
Berdis, žūna Kerim Berdis. Tauridės arba Krymo ir Perikopo skitai (pats Ediga)
pasižada būti ištikimi Vytautui.
1420 metai
Čekai atsisako paklusti popiežiui. Čekijos karaliaus vainikas pasiūlomas
Jogailai ir Vytautui. Jogaila atsisako. Vytautas irgi. Antrą kart su Čekijos
pasiuntiniais jie susitinka Merkinėje, pasiūlymas tapti Čekijos karaliumi vėl
atmetamas.
1421 metai
Mirus Jogailos žmonai Elžbietai, Jogaila veda Sofiją, Kijevo kunigaikščio
Andriaus bei Vytauto sesers dukterį.
Čekai atvyksta trečią kartą siūlydami Čekijos (Bohemijos) karūną. Sostan
Vytautas pasiūlo pusbrolį Žygimantą, kunigaikščio Dimitro Kaributaičio sūnų,
taip pat pažada remti jį pinigais ir kariais. Kaributas su Vytauto kariais
atvyksta Čekijon.
Imperatorius Zigmantas kursto Crucigeros (Kryžiuočių) ordiną pradėti karą su
Jogaila ir Vytautu.
Jogaila su Vytautu įsiveržia Prūsijon, ją nuniokoja. Crucigeros ordinas pradeda
taikos derybas, Crucigeros (Kryžiuočiai) atsisako visų teisių į Sūduvą bei
Žemaitiją, Lenkijos karalius grąžina ką prisiplėšė. Melno sutartis.
1423 metai
Papildoma Melno sutartis. Kaributaitis turi pasitraukti iš Čekijos. Jogailos
žmona Sofija vainikuojama Lenkijos karaliene.
Atvykę Čekų pasiuntiniai vėl prašo atsiųsti Kaributaitį. Karalius atsako ne.
Kaributaitis pats sutelkęs armiją išvyksta Čekijon. Iš Kaributaičio atimamos
visos jo žemės Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusioje.
1425 metai
Jogailai gimsta sūnus Vladislovas.
1428 metai
Vytautas sutramdo maištaujantį Naugardą.
Jogailai atsisakius remti imperatoriaus organizuojamą žygį prieš turkus, Lucke
(Volynės sostinėje) imperatoriaus Zigmanto iniciatyva surengiama sueiga.
1429 metai
Sausio 6 diena Lucke prasideda susitikimas. Atvyksta Romos imperatorius
Zigmantas, Erikas Danijos Švedijos karalius, Jono Paleologo (Konstantinopolis)
pasiuntiniai, Maskvos Didysis Kunigaikštis Vasilijus, Sigfridus Livonijos ir
Ruzdorſſius Crucigeros (Kryžiuočių) ordinų magistrai, Borisas Tverės, Olga
Riazanės Didieji kunigaikščiai, Užvolgio skitų chanai. Svarstomas pasiūlymas
visomis jėgomis pradėti karą prieš turkus ir saracėnus, bet pasiūlymas
nepriimamas. Vytautą pasiūloma paskelbti Lietuvos karaliumi, bet Lenkijos
senatas pasiūlymą atmetė. Vytautas palieka susirinkimą, palieka jį ir Zigmantas.
Vytautas siunčia Lenkijon pasiuntinius, kad jie pripažintu jį Lietuvos
karaliumi. Lenkai pas Vytautą, kad atsisakytų savo siekio.
Vytautas atmeta lenkų pasiūlymą atsisakyti noro būti karaliumi. Lenkai pasiūlo
Vytautui Lenkijos karūną. Vytautas ir šį pasiūlymą atmeta.
Lietuvon atvykę imperatoriaus Zigmanto pasiuntiniai pranešė, kad sekančiais
metais spalio 16 dieną įvyks Vytauto karūnavimas.
1430 metai
Kad pas Vytautą kartu su karūna neprasmuktų Zigmanto pasiuntiniai lenkai
užblokuoja visus kelius į Lietuvą. Pasiuntiniai 2 mėnesius pralaukę Frankfurte,
grįžta atgal Romon.
Tuo pat Vytautas suserga.
Spalio mėnesio 27 dieną Trakuose miršta Vytautas.
1434 metai
Gardine miršta Jogaila.
»
Pastabos
»
Sugrįžti į pradžią
p.s. čia Didžiosios Lietuvos ir Rusios, tuo pačiu Bizantijos imperijos
istorija baigiasi. Toliau prasideda Ržespospiltos (Lenkijos Lietuvos),
Maskovijos, PrūsijosVokietijos, Austro-Vengrijos imperijų istorija.
Pasėkoje šių valstybių susikuria arba atsikuria: Austrija, Vengrija,
Vokietija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Gudija,
Ukraina, Rumunija, Moldavija, didžioji Rusijos valstybė (vėliau Tarybų
Sąjunga) arba Valstybių Sandrauga Rusijos įtakoje ir t.t.
Kai kurie iš čia eančių paveikslėlių nesusiję su Lietuvos istoriją,
tačiau yra iš aprašomojo laikotarpio.
Dėkui Gintarui Vitkui SJ už šią pastabą:
"Ilgą laiką Romoje gyvenęs istorikas tėvas jezuitas Paulius Rabikauskas
SJ nuolat mus, gyvenancius Kaune ir kalbančius apie Perkuno namo bei
jezuitų atsiradimo istoriją ir mininčius Kojelavičių šeimą, taisydavo.
Jis taip pat paveikė dauguma Lietuvos istorikų, kad jie nedarytų klaidos
ir rašytu ne Kojelavičius, bet Kojalavičius."
Dėkui Tomui Baranauskui:
A. V. Kojalavičiaus istorija padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje
(knygoje) - aštuonios knygos (skyriai), antroje - devynios.
Istorija sutrumpinta ir parengta ©Varingijo(Vikingo). Naudodamiesi šia
medžiaga nurodykite ir šaltinį www.lietuvos.net.
2002 m. birželis 12 d. Londonas
Radus klaidų būsiu dėkingas jei nepatingėsite ir pasakysite kur jos yra.
E-mail: vikingas@yahoo.com
»
Sugrįžti į pradžią
