Lietuvos Istorija
Algirdas Gustaitis
Raštai
Kūryba ir Kūrėjai
Lietuvos.net prašymas
Lietuvos.net tai aukų ir savo laisvą laiką skiriančių žmonių dėka išsilaikanti svetainė.

Jei manote jog galite padėti finansiškai arba savo kūriniais praturtinti Lietuvą rašykite į:

valstybe@yahoo.com

   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žodis ir raštai byloja, tai yra sako, liudija apie lietuvių, žemaičių, aukštaičių, sūduvių, latgalių, kuršių ir jau išnykusiu prūsų, galindų, jodviežių (jotvingių), krivių, palaucių, rugijų, sarmatų, skitų, herulių, trakų ir kitų baltų kilties bei genties šakų didingą praeitį.

 

  Naujienos Nuotraukos  Forumas Svečių-atsiliepimų knyga

 

 


Internete Lietuvos.net

Daukanto žodžiai
Šį darbą skiriu profesoriaus Aloyzo Varanavičiaus atminimui, savo vaikučiams (G. ir K.) bei kiekvienam besidominčiam Lietuvių tautos kiltimi.

S. Daukanto žodžiai
“Norime bendrais, ne vergais lenkų būti. Neteisingai, Krokuvos vyskupe geidi lenkų laimės, o Lietuvos prapulties ir to neįrodysi jokiais argumentais. Tiesa, prisiekė lietuviai, žemaičiai iš vieno būti ir gintis kartu nuo priešų, bet gi neprisiekė, jog nebebus daugiau lietuviais, o lenkais, jog kalbės, rašys lenkiškai, ne lietuviškai, jog išsižadės lietuviai savo įstatymų, savo papročių, o tvarkysis pagal lenkiškus, ne, ne, taip lietuviai neprisiekė. Nes išsižadėti savo kalbos, savo įstatymų, savo papročių, o į jų vietą priimti svetimus lygiai tas pats yra, kaip kad svetimam patapti vergu. Nė vieno rašto lenkai neparodys, kuriame lietuviai būtų save vergais lenkams užrašę, tuo metu kai lietuviai valdo Gudiją (Rusiją), įveikė miečeivius (kalavijuočius), sutrupino galybę kryžeivių, sudraudė ir į savo vietą pastatė totorius ir savo galybe triuškina turkus. Kuris lietuvis geis šiandien save svetimųjų vergijon užrašyti? Jei atėjus sunkioms ir kruvinoms dienoms mokėjo lietuviai, žemaičiai save apginti nuo visos Europos galybės, galiausiai įveikę visus savo priešus, pažinę savo kantrybę ir tvirtybę, ir toliau žino kaip valdyti, vadovauti ir gintis. Esame laisvi ir tokiais norime būti ir valdymą kokį norime tokį pasirenkame; o jei kas išdrįs mūsų kalbą, mūsų įstatymus ir papročius išplėšti ir mus vergais savo padaryti, tai tą mes pirmiau, kaip tikri skitų, sarmatų (herulių) palikuonys, savo kantrybe įveiksime ir suveržę jį patį grandinėmis, po kojomis paminsime arba pelenuose tėvynės užsirausime. Galime kartu su lenkais gyventi ir kartu nuo priešų gintis, ir valstybę kaip tinkami tvarkytis ir toliau kalbėti, rašyti, mokytis kalba savo protėvių. Nežinau, pasakykit jūs, tėvūnai Lietuvos, už ką mus lenkai nori vergais paversti? Jei kas girias mylįs tėvynę savo, norėdamas mus vergais paversti, mes už jį tūkstantį kartų stipriau mylime savo tėvynę, nes tūkstantį kartų už ją ir jos laisvę savo kraują praliejome”

... skambantys iš praėjusių laikų pasiekia nūdieną. Pasiekia ir tavo, skaitytojau, mintis, širdį. Kyla abejonės, klausimai, neiginiai, teiginiai? Mintys gimsta sielos paslaptinguose gelmėse. Kiekvieno skirtinga patirtis, siekiai, aplinka įtakoja jas. Prisilietimas prie savo praeities, prie dulkėmis apneštų savo tautos kelių ir klystkelių pagimdo prieštaringas sąvokas – taip ar ne? Tiesa ar melas? Deja, aš nežinau atsakymo... . Tik viena, jis slypi žiniomis ir išmintimi apsuptame pažinime. O pažinimas - viso labo tik gyvenimas ir anot Solovjovo tautos, žmogaus santykis su Dievu.

Apsilankęs "Lietuvos Bylojimuose arba Istorijoje" tu gali prisiliesti prie patirties ir gyvenimo savo tėvų, senelių, prosenelių, prie mirties ir gyvenimo, tiesos ir melo… . Visa tai paskęs tavo mintijimo gelmėse (omenyje). Galbūt kada nors šie žodžiai susirikiuos į prasmingas ir tvarkingas eiles, kuriuose tu aiškiai įskaitysi atsakymus ir pasidalinsi jais su visais.

O šiandien, patarnaudamas, tau aš galiu padėti istorikų A. V. Kojalavičiaus ir S. Daukanto, Č. Gedgaudo, St. Tarvydo ir kitų darbus ant tavo stalo. Dauguma šių leidinių taisyti, trumpinti ir išguldyti nūdienos lietuvių kalba, kad jaunimui nesibodėtų skaityti. Trumpindamas veikalus naudojausi taisykle: metai, vieta, veikėjai, įvykis, atmesdamas asmeninius autorių paaiškinimus. Tai tik pirmieji keli darbai (netaisyti), ateityje, jei atsiras svetainės rėmėjų, išleisiu ir kitų autorių kūrinius.

O dabar pirmyn į praeitį!
Su pagarba,
Vikingas 

Svečiuodamiesi galite klausytis lietuviškų dainų (su Real Player).

Dainos: V. Pavilionienė 1 2 3   : Trys Milijonai : Šalčių Lietuva


Skaito mūsose ir mokinasi istorijų, kaip kitur dėl laisvės kovota ir tenai ieško pavyzdžių. Tik pas savęs, Lietuvos praeityje, jų neieško... .

Kodėl? Yra keletas priežasčių. Sukilimus prieš rusus aprašinėjo dažniausiai lenkų istorikai, įvykius vertindami bajorų (šlėktos) arba tautiniu požiūriu (ta pati liga kankina ir Lietuvos istorikus); šališkumo negalėjo atsikratyti ir kairiųjų pažiūrų istorikai. Rusų gi istorikai - visi valdžios šalininkai, matė visame tik savo naudą ir vienos rusų valdžios darbus gyrė, liaupsino, ir tyčia ar netyčia teisybės nepasakė. Dar blogiau buvo Sovietinės okupacijos metais (1940-1991), kuomet Lietuvos-Lenkijos laisvės kovomis domėtis buvo ne tik draudžiama, bet ir pavojinga. Šališka buvo ir kitų šalių spauda vengusi išsamiau aprašyti, ištirti 1862-1864 metų įvykius Lietuvoje-Lenkijoje. Ir susidarydavo įspūdis, jog 1863 metų  sukilimas Lietuvoje - ponų bajorų išmislas arba tik vienų lietuvių - lenkų tautinis sukilimas. Vis tai yra prietarai ir jau laikas būtų (Lietuvoje ir ne tik) jų atsikratyti. O jeigu jau taip ir būtų  nutikę, vis tiek reikia pažinti ne taip jau senos praeities įvykius. Tad šiame darbe pateiksime trumpą 1863 - 64 m. sukilimo istorijos apžvalgą.

A. J. 1920 m. XI Kaunas/A. C. 2005 m.  X - Londonas

Esu dėkingas Londono lietuviams (ypatingai V. ir Ž.), kurių dėka ši knyga ir skelbiama internete.

 

Lietuvių tautos pašaukimas

 

    Senosios Lietuvos valdovai, ilgai gindami Vakarų Europos krikščionišką kultūrą nuo barbarų puolimo, pakirto lietuvių tautos fizines jėgas. Lietuvos inteligentai (šviesuomenė), pasiduodami įvairioms svetimoms įtakoms, nuėjo darbuotis svetimų tautų labui, drauge nualindami savosios tautos kultūrą, jos gyvybines jėgas ir jos tautinę savivoką. Anot Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanio (Basanavičiaus), iš didžios lietuvių tautos beliko tik šešėlis. Ir dabar lietuvių tauta ties hamletišku išlikimu: būti ar nebūti? O taip nutiko dėl to, jog Lietuvos šviesuomenė nevykdė savo tautinio pašaukimo, kuris pagal mūsų mintytoją dr. A. Maceiną (78-266) " yra tautos gyvybės klausimas ir jį atsisakyti vykdyti reikštų pražudyti savo tautą.".

Paskutinė, sovietinė, okupacija (1944-1990 metai) galutinai pakirto ir kaimą (kolektyvizacija, partizaninis karas) - gyvybinių-intelektualinių jėgų šaltinį. Sovietinės sistemos metais subrendusi 'portfelių pilotų masė', sugebanti vykdyti tik 'instrukcijas', įtakojo ir naujausią emigracijos bangą, kuri gali būti lemtinga mūsų tautai... .

Norint išgelbėti mūsų tautą nuo pražūties, reikia visiems lietuviams atsipalaiduoti nuo visokių svetimų žalingų įtakų, kurios paralyžavo lietuvių tautos gyvybines jėgas, eiti lietuvišku keliu, gilinti savo lietuvišką sąmonę, dirbti vieningai visomis savo jėgomis lietuvių tautos sustiprinimui bei Lietuvos gerovei, puoselėti savo nuo seno paveldėtą lietuvišką kultūrą, kuri buvo per amžius lietuvių tautos išlikimo laidas.
 

1975 metai Chicago, Illinois JAV ir 2005 metai Londonas, JK.

p.s. Tai juodraštis. Švarraštį ruoškime kartu - kurdami teisinę, turtingą ir Dvasingą Lietuvą.

Esame dėkingi Londono lietuviams (ypatingai V. ir Ž.), kurių dėka ši knyga ir skelbiama internete.

 

Lietuvos.net Televizija
Knygnesiai Kinas - Knygnešiai
Jaunųjų kino menininkų video bandymas - istorija apie knygnešį.

   Naujienos:

Romos Katalikų bažnyčia - tamsioji pusė (nauja)

 

Č. Gedgaudas

V dalis - atsižadėtas dievas

 

Lietuvos Istorija 1940-1994 (nebaigta-juodraštis)

 

J. Venclova "Lietuvių Tautos pašaukimas"

 

 

Lietuvos.net istorijos pamokos

Sarmatija - Sarmatia

(nauja pamokų dalis)

Vikingai-Vytingai

(nauja pamokų dalis)

   Atradimai

Kernave is paukscio skrydzioLietuvos istorinės vietos iš paukščio skrydžio
Įspūdingos vietos, žymiausi mūsų galingos ir didingos praeities liudytojai iš maždaug 1 km aukščio.

 

daugiau: foto nuotraukos

 

daugiau: Lietuvos.net kelionių metu atrasta Šventykla/Žinykla šalia Tverų - Lopaičių piliakalnio -

   Naujos dalys apie lietuvišką paveldą:
Kas pirmieji pasaulyje pradėjo gaminti degtinę? Iš kur kilo gira? Ar išties kitos tautos naudoją lietuviškas pirtis?

Atsakymai slepiasi čia:

Lietuviška Degtinė

Lietuviškos Pirtys

Lietuviška Gira

   Diskusijos - Forumas - Istorijos pamokos (nauja)

Londone UK, kelis metus iš eilės vesdavau paskaitas apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį. Susikaupė nemažai juodraščių, kurie ateityje (gal būt) virs atskira Lietuvos Istorijos knyga. Nuo šiol kiekvieną savaitę pasidalinsime šiais bylojimais su visais Lietuvos.net svetainės lankytojais ir rėmėjais. Tuo pačiu lauksime ir jūsų pastabų, papildymų.

   Reklama

NG

 

 

National Geographic
 

Šį laisvą reklaminį plotą  gali užimti Jūsų reklama. Tarkimės


daugiau: National Geographic